Virusiniu hepatitu C (HCV) dažniausiai užsikrečiama perpilant kraują, chirurginių operacijų metu. Tačiau virusas gali plisti ir per užkrėstus daiktus (adatas, manikiūro priemones, odontologų instrumentus, dantų šepetukus, skutimosi peiliukus), lytinių santykių su infekuotu asmeniu metu, mama gali užkrėsti naujagimį gimdymo metu.
Užsikrėtus gali pasireikšti ūmaus kepenų uždegimo (hepatito) simptomai: silpnumas, karščiavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, sąnarių skausmai, tamsus šlapimas, šviesios išmatos, gelta. Tačiau dažnai HCV yra besimptominis ir žmogus net neįtaria sergantis. Liga palaipsniui pereina į lėtinę formą, kuriai būdingi nespecifiniai požymiai (nuovargis, silpnumas, blogas apetitas). Negydant HCV gali komplikuotis negrįžtamais kepenų pokyčiais ir funkcijos sutrikimu – išsivysto kepenų cirozė ar kepenų ląstelių vėžys. Visą laiką virusas cirkuliuoja kraujyje (viremija) ir gali plisti, t. y. sergantis žmogus gali užkrėsti kitus.
Šiuolaikinė medicina suteikia galimybę pilnai išgydyti virusinį hepatitą C. Svarbu laiku diagnozuoti ir kuo anksčiau pritaikyti reikiamą gydymą.
Nuo 2022 m. Gegužės 5 d. Lietuvoje įsigaliojo nemokama paslauga išsitirti dėl virusinio hepatito C, visiems gimusiems nuo 1945 m. iki 1994 m. Taip pat nemokamai tiriami asmenys, kurių šeimos nariui yra diagnozuotas HCV, naudojantys/naudoję švirkščiamuosius narkotikus, sergantys ŽIV ir asmenys gydomi priklausomybės ligų klinikoje. Tačiau ir visiems kitiems asmenims labai svarbu išsitirti, kad kuo anksčiau liga būtų diagnozuota ir pradėta gydyti.
Paciento ištyrimo eiga: