Maisto netoleravimą galima apibūdinti kaip žalingą organizmo reakciją į tam tikrus maisto produktus ar jų priedus. Šis sutrikimas sukelia į alergiją panašius simptomus – slogą, astmą, kosulį, odos bėrimus, galvos skausmą ar netgi nuovargį bei nuotaikos svyravimus. Vis tik dažniausiai kenčiama nuo virškinimo trakto sutrikimų – pilvo ar skrandžio skausmo, viduriavimo ar vidurių užkietėjimo, pilvo pūtimo bei pykinimo. Toliau vartojant produktus sukeliančius šias reakcijas galima sulaukti ir rimtesnių sveikatos problemų [1].
Priešingai nei alergijos metu, netoleruojant tam tikrų maisto produktų reakcija atsiranda tik po tam tikro periodo. Šiuo sutrikimu skundžiasi net 20 proc. populiacijos, tačiau tikrasis skaičius gali būti ir didesnis, nes dažnai žmonės tiesiog po daugelio neigiamų alergenų testų nuleidžia rankas ir nebeieško tikrosios priežasties, manydami, kad tai kaltas jų įtemptas gyvenimo ritmas [4].
Nors maisto netoleravimo simptomų spektras yra labai platus, tačiau yra pastebima tam tikra tendencija, kad dažnai šias reakcijas skirtingiems asmenims iššaukia tie patys produktai. Pateikiame Jums populiariausių maisto produktų aštuonetą, kurie gali būti Jūsų prastos savijautos priežastimi.
Čia pateikti tik pagrindiniai produktai, tačiau jų yra žymiai daugiau ir įvairesnių. Pavyzdžiui, maisto netoleravimo reakcijos priežastimi gali tapti ir maisto pramonėje naudojamos cheminės medžiagos – kofeinas, salicilatus ar histaminas, maistiniai priedai, sulfitai. Jie naudojami prailginti maisto galiojimo laiką, randami vaisiniuose gėrimuose bei vyne [4].
Tiesiausias kelias norint išvengti maisto netoleravimo simptomų – eliminuoti netoleruojamus produktus iš kasdienės mitybos. Tam, kad suprastumėte kokių maisto produktų netoleruojate, galima kurį laiką nevartoti tam tikros maisto produktų grupės ir stebėti, ar savijauta pagerės, tačiau tai labai ilgas ir alinantis kelias. Siūlome pasinaudoti modernios medicinos laimėjimais! Ne eksperimentuokite namuose, o atlikite maisto netoleravimo tyrimus. Gal tai bus Jūsų raktas į gerą savijautą?
1. Fisher K, J,. 2019. Is it a food allergy or an intolerance?. Prieiga per internetą: https://www.medicalnewstoday.com/articles/263967
2. D. Kalibatienė. Intestininės enzimopatijos. Mokslinė monografija. Vilniaus universiteto leidykla, 2014 m.
3. Commins S. P., 2020. Food intolerance and food allergy in adults: An overview. Prieigą per internetą: https://www.uptodate.com/contents/food-intolerance-and-food-allergy-in-adults-an-overview?search=peanuts%20intolerance&source=search_result&selectedTitle=1~150&usage_type=default&display_rank=1
4. Skoczylas D, Gujski M, Bojar I, Raciborski F 2020. Importance of food allergy and food intolerance in allergic multimorbidity. Ann Agric Environ Med., 413–417. doi: 10.26444/aaem/123107.