Hepatitas C iki šiol yra vienas labiausiai nesuvaldytų infekcinių susirgimų. Taip yra todėl, nes ilgą laiką jis gali nesukelti jokių požymių, o infekcijos sukeltos pasekmės dažnai pastebimos tik tada, kai kepenys jau yra labai pažeistos - išsivysto cirozė arba kepenų vėžys. Apie tai, kas yra hepatitas C, kaip juo užsikrečiama, ir dar daugiau pasakojame šiame įraše.
Virusinis hepatitas C – hepatito C viruso (HCV) sukeltas kepenų uždegimas. Ištirti 6 HCV genotipai, kurie skiriasi pagal geografinį paplitimą ir nulemia skirtingą ligos eigą. Hepatitas gali būti ūminis arba lėtinis (trunkantis ilgiau nei 6 mėn.). Hepatito C virusas pažeidžia kepenų ląsteles, patekęs į jas per kraują. Virusas daugelį dienų gali išlikti ant paviršių gyvybingas – net ir išdžiūvusiame užsikrėtusio žmogaus kraujo laše.
Hepatitas C dažniausiai yra besimptomė liga ir daug pavojingesnė nei hepatitas B. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet nustatoma 3–4 mln. naujų hepatito C susirgimo atvejų. Iki 85 proc. juo užsikrėtusių žmonių suserga lėtiniu hepatitu C, kuris per 20 metų 10–20 proc. sergančiųjų progresuoja į kepenų cirozę, o 1–4 proc. išsivysto kepenų vėžys. Lėtinis hepatitas C yra dažniausia kepenų transplantacijos priežastis JAV ir Europoje.
Hepatito C simptomai pasireiškia ne iš karto. Inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 2 sav. iki 6 mėn. Didžioji dalis (80 proc.) užsikrėtusiųjų nejaučia jokių simptomų. Tik 20 proc. suserga ūminiu geltiniu hepatitu. Jam būdingi tokie simptomai:
Vėliau atsiranda geltos požymiai (odos ir akių obuolių pageltimas, tamsus šlapimas, pilkos spalvos išmatos), dešinio šono skausmas.
Lėtinis hepatitas C pasižymi nespecifiniais simptomais – bendru negalavimu, kaulų-raumenų skausmais, odos niežuliu, jutimo sutrikimais (parestezijomis), išsausėjusiomis gleivinėmis, dilgėlinės tipo bėrimais kūne.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienam sergančiajam hepatito C požymiai gali būti skirtingi ir priklausyti nuo kepenų pažeidimo laipsnio.
Hepatito C virusas paprastai plinta per kraują, rečiau – lytinių santykių metu, taip pat gimdymo metu, kuomet serganti motina gali užkrėsti naujagimį (tokia rizika siekia 4–5 proc.). HCV negalima perduoti čiaudint, kosint ar sveikinantis. Neturima duomenų, jog HCV būtų perduodamas su mamos pienu, todėl net ir sergant galima žindyti kūdikį (esant nepažeistiems speneliams).
Virusiniu hepatitu C galima užsikrėsti:
Užsikrėsti šiuo virusu gali bet kas, o skiepų nuo jo, deja, nėra. Todėl svarbiausia šiuo atveju profilaktika.
Nedidelė dalis (15–20 proc.) užsikrėtusiųjų hepatitu C pasveiksta savaime be jokio gydymo. Tačiau daugumai (70–80 proc.) užsikrėtusiųjų išsivysto lėtinis hepatitas C, kuris progresuoja į kepenų cirozę ir kepenų vėžį.
Didelę reikšmę ligai ir jos eigai turi žmogaus amžius užsikrėtimo metu. Kuo anksčiau žmogus užsikrečia, tuo ilgesnė numatoma gyvenimo trukmė, nes kepenų cirozė jauname amžiuje vystosi lėtai (užtrunka net iki 40 metų). Tačiau užsikrėtus vyresniam nei 50 metų asmeniui cirozė gali išsivystyti ir per 10 metų. Verta paminėti, kad ligos progresavimas priklauso ir nuo suvartojamo alkoholio kiekio, rūkymo, gretutinių ligų.
Virusinio hepatito C diagnozei svarbiausias aHCV tyrimas (hepatito C viruso antikūnai) ir kepenų fermentų tyrimai, atliekami esant teigiamam atsakymui, siekiant įvertinti kepenų pažeidimo laipsnį.
aHCV kraujo tyrimas naudojamas kaip atrankinis kraujo tyrimas tiek rizikos grupėse esantiems asmenims, tiek tiriant profilaktiškai.
Nuo 2022 m. Lietuvoje pradedama hepatito C patikros programa – tyrimas atliekamas gimusiems nuo 1945 m. iki 1994 m. Taip pat tiems, kurie dėl savo ar artimųjų ligos patenka į rizikos grupę (asmenims, kurių šeimos nariui diagnozuotas hepatitas C, asmenims, kurie aktyviai vartoja švirkščiamuosius narkotikus, yra užsikrėtę ŽIV infekcija, ir asmenims, gydomiems priklausomybės ligų klinikose, neatsižvelgiant į amžių ir lytį). Dėl nemokamo tyrimo atlikimo reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, tačiau prevenciškai atlikti prasminga net ir nesant rizikos grupėje.
Gavus teigiamą aHCV atsakymą, tikslinga atlikti hepatito C viruso RNR kiekybinį tyrimą PGR metodu bei hepatito C viruso genotipų tipavimas (PGR metodu) – minėti tyrimai reikalingi viruso aktyvumo įvertinimui, tinkamiausio bei efektyviausio antivirusinio gydymo būdo parinkimui ir tolimesnei prognozei.
Visus šiuos tyrimus galima atlikti klinikoje „Antėja“, prieš tai užsiregistravus jiems telefonu arba internetu. Taigi jei Jums tai aktualu, susisiekite – mielai suteiksime visą reikalingą informaciją.
Ar hepatitas C pagydomas? Taip! Šiandien tai pagydoma liga, nuo kurios pasveiksta net 95–99 proc. gydytų pacientų. Tiesiogiai veikiančių antivirusinių vaistų įdiegimas į klinikinę praktiką iš esmės pakeitė lėtinio hepatito C gydymą. Šiuo metu jau turimi itin efektyvūs kelių veikliųjų medžiagų deriniai, dažnai suderinti vienoje ar keliose tabletėse. Jie leido gydymo trukmę sutrumpinti iki 2–3 mėn. Tokių vaistų saugumas yra patvirtintas, be to, dažnai jie gerai dera su kitais pacientų vartojamais vaistiniais preparatais.
Hepatito C gydymas 100 proc. kompensuojamas valstybės lėšomis (pacientui atitinkant SAM nustatytus kriterijus).
Skiriant gydymą, siekiama sumažinti kepenų uždegimą ir fibrozės laipsnį, pašalinti virusą iš organizmo, kad šis nepažeistų kepenų ląstelių. Gydymo sėkmė priklauso nuo HCV genotipo, kepenų pažeidimo laipsnio, organizmo reakcijos į skiriamą gydymą ir kitų veiksnių. Lietuvoje virusinį hepatitą C gydo gydytojai gastroenterologai ir infekcinių ligų gydytojai.
Žmogaus kepenys yra atsakingos už medžiagų, kurios į organizmą patenka su maistu, skaidymą. Todėl tinkamai prižiūrima ir kontroliuojama mityba, sergant virusiniu hepatitu C, itin svarbi. Siekiant sušvelninti šios ligos pasekmes, rekomenduojama:
Sergant hepatitu C, labai svarbu atsisakyti bet kokio alkoholio vartojimo, nes jis ypač kenksmingas kepenims. Tyrimais įrodyta, kad alkoholio vartojimas susijęs su kepenų ligų progresavimu. Neatsisakius šio žalingo įpročio, daug greičiau sutriks kepenų funkcija ir gerokai išaugs kepenų cirozės rizika.
Prieš vartojant medikamentus reikėtų pasitarti su gydytoju – nemaža dalis medikamentų metabolizuojami kepenyse, todėl esant jų funkcijos sutrikimui gali reikėti sumažinti dozę arba vengti tam tikrų vaistų tarpusavio sąveikos. O hepatotoksinių (žalingų kepenims) medikamentų (pvz., alopurinolio, amiodarono, diklofenako, valproato ir kt.) reikėtų vengti vartoti arba ieškoti alternatyvių.
Retais atvejais moteris gali perduoti virusą savo vaikui nėštumo metu. Ši rizika ypač padidėja, esant ilgam gimdymo periodui. Be to, hepatito C gydymas gali sukelti vaisiaus apsigimimų. Todėl HCV užsikrėtusios moterys turėtų vengti nėštumo. Tiek jos, tiek jų partneriai turėtų naudoti veiksmingas kontraceptines priemones gydymo metu ir 6 mėn. po jo. Šiuo laikotarpiu pastojus, apie tai nedelsiant reikėtų pranešti savo gydytojui.
Siekiant išvengti užsikrėtimo HCV, svarbu:
Šių rekomendacijų laikymasis gali padėti apsisaugoti nuo hepatito C viruso.
Hepatitu C sergantys asmenys turėtų:
Atsakingas sergančiųjų elgesys labai svarbus tiek jiems patiems, tiek aplinkiniams.
Didelės rizikos grupei priskiriami tokie asmenys:
Visiems jiems yra rekomenduojama pasitikrinti dėl hepatito C. Jei Jūs taip pat patenkate į didesnės rizikos grupę, užsiregistruoti hepatito C tyrimams galite klinikoje „Antėja“. Čia visuomet sulauksite profesionalios ir operatyvios pagalbos.
-max-432.jpg)