ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, naikinantis žmogaus imuniteto ląsteles. Jo tipų labai daug, tačiau žmogui pavojingi yra HIV-1 ir HIV-2 tipai. Asmuo, infekuotas šiuo virusu, gali susirgti AIDS – įgytu (akvizitiniu) imunodeficito sindromu. ŽIV užsikrečiama lytinių santykių metu, įsidūrus infekuota adata, darant tatuiruotes, medicininių intervencijų metu, perduodant virusą vaisiui nėštumo arba gimdymo metu, maitinant kūdikį. Silpnėjant imunitetui prasideda įvairios komplikuotos infekcinės ligos, vystosi augliai.
Patekęs į žmogaus organizmą ŽIV naikina baltuosius kraujo kūnelius (T-limfocitus) – pagrindines specifinio imuninio atsako ląsteles, kurios specifiškai atpažįsta įvairias svetimas medžiagas organizme. Ligai progresuojant, imuninė sistema palaipsniui silpsta ir organizmas tampa nepajėgus apsiginti nuo infekcijų ar ligų.
ŽIV užkrečia T-limfocitus (T-ląsteles), savo apvalkalėlyje turinčias CD4 receptorius, kurie atpažįsta į organizmą patekusius mikroorganizmus. T-limfocitai dar vadinami CD4 ląstelėmis arba T-helperiais. Daugindamasis žmogaus imunodeficito virusas juos naudoja ir laipsniškai sunaikina. T-helperiams žuvus, infekuoto žmogaus imunitetas silpsta, todėl padidėja rizika susirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis arba tam tikromis vėžio rūšimis.
Žmogaus imunodeficito virusu užsikrėtęs asmuo gali daugelį metų nejausti jokių ligos simptomų ir taip užkrėsti kitus. Maždaug pusei užsikrėtusiųjų per dešimtmetį išsivysto AIDS. Susirgimo požymiai priklauso nuo to, kaip greitai ŽIV virusas paveikia imuninę sistemą.
ŽIV pirmieji simptomai atsiranda praėjus 2–4 sav. po užsikrėtimo. Dažniausiai tai būna:
Ši stadija vadinama ūminiu ŽIV infekcijos sindromu, kurio simptomai juntami 1–2 sav. Vėliau simptomai pranyksta ir prasideda lėtinė besimptomė ligos stadija, trukanti apie 5–8 metus.
Kita stadija – simptominė liga, kurios metu palaipsniui silpsta imunitetas. Norint patvirtinti simptominę ŽIV ligą reikia laboratoriškai patvirtinti šią infekciją ir bent vieną iš tam tikrų patologijų, kurių sąrašas pakankamai ilgas.
Paskutinė ligos stadija – AIDS.
AIDS būdingi panašūs simptomai kaip ir ŽIV:
Kiti AIDS požymiai priklauso nuo to, kokie kūno organai pažeidžiami. Tai gali būti:
Atsižvelgiant į tai, kad AIDS požymiai yra labai įvairūs, ligos diagnozavimui būtina kreiptis į specialistus.
ŽIV infekcijos šaltinis yra ja užsikrėtęs žmogus, kuris virusą gali perduoti tiesiogiai per kraują, gleivines ar pažeistą odą. Seilėse, šlapime, prakaite, ašarose ŽIV koncentracija nedidelė, todėl užsikrėtimo pavojaus nėra.
Pakankamai dažnai ŽIV ir AIDS yra painiojami. ŽIV – tai virusas (ŽIV ligos sukėlėjas), kuris, patekęs į žmogaus organizmą, naikina baltuosius kraujo kūnelius (T-limfocitus). Jis sukelia ŽIV ligą, kuri turi skirtingas stadijas.
AIDS – tai įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas, kuris yra paskutinė ŽIV ligos stadija. Jis nustatomas, kai virusu užsikrėtusiam asmeniui diagnozuojama viena iš AIDS indikacinių ligų.
Dažniausiai ŽIV gydomas antiretrovirusiniais vaistais, kurie slopina viruso dauginimąsi. Jie nesunaikina viruso, tik sulėtina ŽIV ligos progresavimą. Antiretrovirusinė terapija skirta tiems viruso nešiotojams, kurie gydymą nori pradėti savo noru. Pradėjus vartoti antiretrovirusinius vaistus, juos reikia vartoti visą gyvenimą. Taip pat būtina periodiškai lankytis pas gydytoją, stebintį sergančiojo būklę.
Visiškas AIDS išgydymas neįmanomas, nes dar nėra tam skirtų vaistų. Tačiau įgytu imunodeficito sindromu sergantis žmogus gali būti gydomas nuo jo sukeltų ligų.
ŽIV priklauso lytiškai plintančioms infekcijoms (LPI), todėl, siekiant išvengti ŽIV, lytinių santykių metu visada rekomenduojama naudoti prezervatyvą. Šiuo atveju taip pat svarbu turėti pastovų lytinį partnerį. Sergant kokia nors kita lytiškai plintančia infekcija, būtina ją išsigydyti, nes padidėja rizika užsikrėsti ir ŽIV. Daugiau apie tai, kaip atpažinti lytiškai plintančias ligas, galite skaityti čia.
Tam, kad būtų išvengta parenteriniu (kraujo keliu) perduodamo ŽIV, patariama nesinaudoti kitų panaudotais (nesteriliais) švirkštais ar adatomis, manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių darymo ar kitais instrumentais. Atliekant invazines procedūras, kurių metu galimas kontaktas su paciento biologiniais skysčiais, rekomenduojama naudoti asmenines apsaugos priemones ir vengti mikrotraumų. Infekcijos perdavimo tikimybė, recipientams perpylus užkrėsto kraujo, siekia 90–100 proc.
-max-432.jpg)