Uretritas arba šlaplės uždegimas – dažniausiai lytiškai plintančių arba kitų bakterinių ligų išraiška. Jis prasideda skausmingumu šlapinantis, išskyromis iš šlaplės, kurios vėliau gali tapti pūlingomis ir kraujingomis. Negydant, infekcija plinta „aukštyn“ ir vyrams gali komplikuotis epididimitu (sėklidžių uždegimu), o moterims gimdos ir kiaušidžių uždegimu. Plačiau apie uretrito priežastis, simptomus, diagnostiką ir gydymą pasakojame šiame įraše.
Uretritas dažniausiai būna infekcinės kilmės: bakterinis, grybelinis, virusinis. 95 proc. atvejų jį sukelia lytiniu keliu plintančios infekcijos. Dažniausi šlaplės uždegimo sukėlėjai yra N. gonorrhoea, C. trachomatis, M. genitalium ir kiti.
Rečiau pasitaiko neinfekcinis uretritas, kurį gali sukelti fizinė trauma arba sudirginimas chemikalais, spermicidais, lubrikantais ar kitomis medžiagomis.
Šlaplės uždegimu gali susirgti įvairaus amžiaus žmonės – tiek vyrai, tiek moterys. Tačiau didesnė tikimybė susirgti būdinga moterims, kadangi jų šlaplė trumpesnė nei vyrų, todėl bakterijos į ją patenka lengviau.
Uretritas gali būti ūminis arba lėtinis. Pastarasis pasireiškia dviem trečdaliams sergančiųjų.
Nespecifinis uretritas (NSU) paprastai diagnozuojamas tada, kai tikroji ligos priežastis nėra aiški, bet žinoma, kad tai ne gonorėjos ar kitų lytiniu būdu plintančių ligų padarinys.
Pagrindiniai uretrito simptomai yra skausmas šlapinantis, diskomfortas šlaplėje, dažnas šlapinimasis mažais kiekiais. Konkrečiai moterims ir vyrams būdingus šlaplės uždegimo simptomus pateikiame žemiau.
Uretritas moterims pasireiškia:
Negydomas šlaplės uždegimas moterims gali pažeisti gimdos kaklelį, gimdą, kiaušintakius, kiaušides, pilvaplėvę.
Uretritas vyrams pasireiškia:
Esant besimptomiam šlaplės uždegimui, vyrai nejaučia jokių nemalonių simptomų. Negydoma liga gali sukelti tokias komplikacijas kaip prostatitas (prostatos uždegimas), sėklidžių uždegimas, reaktyvinis sąnarių uždegimas ir nevaisingumas.
Ši liga diagnozuojama remiantis nusiskundimais, išsamia anamneze, klinikiniais požymiais, atliekama lytinių organų apžiūra.
Taip pat atliekami šlapimo bei kraujo tyrimai, siekiant įvertinti uždegiminius rodiklius.
Tam, kad būtų galima nustatyti uretritą sukėlusią infekciją, imamas šlapimo pasėlis. Tiriamos ir kitos šią ligą galinčios sukelti priežastys.
Tiriant šlaplės uždegimą, moterims gali būti pasiūlyta atlikti nėštumo testą, siekiant įsitikinti, kad simptomus sukelia įtariama liga, o ne gimdoje augantis vaisius, arba ultragarsinį tyrimą, tokiu būdu apžiūrint ne tik šlapimo, bet ir lytinės sistemos organus.
Gydant šlaplės uždegimą siekiama pašalinti infekcijos sukėlėją, palengvinti simptomus ir apsaugoti sergantįjį nuo komplikacijų.
Gydymas priklauso nuo ligos sukėlėjo. Esant bakterinei infekcijai, skiriamas uretrito gydymas antibiotikais. Jei ligos sukėlėjas yra lytiniais takais plintančios bakterijos, gydytojas gali paskirti kelių rūšių antibiotikų kursą. Grybelinis uretritas gydomas fungicidais.
Ligos profilaktiškai svarbi tinkama lytinių organų higiena ir apsauginių priemonių (prezervatyvų) naudojimas lytinių santykių metu. Reguliariai tikrinantis sveikatą, galima aptikti ligą ankstyvose stadijose ir pagerinti sveikatos būklę, siekiant išvengti uretrito pasikartojimo.
Dėl traumos atsiradusį (neinfekcinį) uretritą galima išgydyti apsaugant žaizdą nuo sąlyčio su nešvarumais.
Skausmo malšinimui gali būti vartojami nuskausminamieji. Gydant uretritą patartina vengti lytinių santykių arba naudotis apsaugos priemonėmis (jei uždegimą sukėlė infekciją, būtina apie tai pasikalbėti abiems partneriams).
Lėtinis uretritas (trunkantis ilgiau nei 6 sav.) taip pat gydomas antibiotikais.
Siekiant išvengti šios ligos, patariama:
Taip pat – siekiant padidinti šlapimo takų atsparumą bakterijoms, naudinga gerti spanguolių sultis ir meškauogių lapų arbatą.
Šlaplės uždegimas gali sukelti išties nemalonius simptomus. Todėl visų pirma reikėtų stengtis jo išvengti. Tačiau nepavykus to padaryti, būtina kreiptis į specialistus. Negydoma ši liga gali sukelti rimtas komplikacijas tiek moterims, tiek vyrams.
-max-432.jpg)