Peršalę jaučiate nemalonų spaudimą ar skausmą kaktos, nosies ir akių srityje? Tai – vieni iš dažniausiai pasitaikančių sinusito požymių. Su tokia būkle susiduria daugybė žmonių visame pasaulyje. Tad mokėti ją atpažinti, be abejonės, svarbu. Šiame tinklaraščio įraše aptarsime, kas yra sinusitas, jo atsiradimo priežastis, tipus, simptomus, gydymo būdus, taip pat galimas komplikacijas ir prevencijos būdus. Tad kviečiame skaityti toliau.
Sinusai (prienosiniai ančiai) yra kauluose esančios tuščios ertmės, išsidėsčiusios aplink nosį, akis ir skruostų srityje. Sinusitas, kitaip dar vadinamas sinuitu, yra sinusų gleivinės uždegimas. Jis gali pasireikšti bet kokio amžiaus asmenims.
Sinusito priežastys gali būti įvairios ir priklauso nuo veiksnių, kurie sutrikdo normalią nosies ertmių ir sinusų veiklą. Dažniausiai šią būklę sukelia virusinės infekcijos, tokios kaip peršalimas, kurios užblokuoja sinusų angas ir trukdo gleivėms nutekėti. Tokiu atveju pasireiškia virusinis sinusitas.
Bakterinės ar grybelinės infekcijos taip pat gali išprovokuoti sinusitą (pasireiškia bakterinis arba grybelinis sinusitas). Dažniausiai tai nutinka, jei imuninė sistema yra susilpnėjusi arba esama anatominės nosies struktūros ypatumų, pavyzdžiu, kreiva nosies pertvara. Sinusito atsiradimo priežastis gali būti ir alergijos, nes jos sukelia gleivinės patinimą ir padidina gleivių sekreciją – tuomet pasireiškia alerginis sinusitas.
Kitos priežastys apima oro taršą ir tam tikrus cheminius dirgiklius, kurie dirgina nosies ertmes ir sinusus, taip pat kai kurias sveikatos būkles, pavyzdžiui, cistinę fibrozę ar gastroezofaginį refliuksą, kurios gali paveikti sinusus.
Sinusitas gali būti ūminis arba lėtinis. Ūminis sinusitas vystosi greitai ir tęsiasi apie savaitę, kartais 2–3 savaites. Jis gali būti serozinis, pūlingas arba odontogeninis. Serozinis sinusitas pasireiškia tąsiu arba vandeningu sekretu, o pūlingas sinusitas – tirštais ir tąsiais pūliais. Odontogeninis sinusitas išsivysto dėl danties patologijos, todėl pūliai dažnai būna nemalonaus kvapo. Apie 10–20 proc. pūlingų sinusitų yra odontogeninės kilmės.
Lėtinis sinusitas tęsiasi ilgiau nei 12 savaičių ir vystosi palaipsniui. Todėl įprastai jo simptomus sunku pastebėti, kol liga nepaūmėja. Lėtinis sinusitas gali būti pūlingas, polipinis, hiperplastinis arba alerginis. Pūlingo sinusito atveju neretai kartu diagnozuojamas nosies pertvaros iškrypimas arba nosies kriauklių padidėjimas. Dėl šių patologijų yra trikdoma drenažinė ir ventiliacinė nosies funkcija, o tai trukdo gijimo procesui.
Lėtinis polipinis sinuitas susijęs su alergijomis ir alerginiu sinusitu, nes dažnos alerginės reakcijos sinuso gleivinėje ir gleivinės patinimai skatina polipų formavimąsi. Hiperplastinis sinusitas yra diagnozuojamas tuomet, kai sinuso sienelių gleivinė sustorėja keletu milimetrų. Svarbu pastebėti, jog lėtinis sinusitas gali būti viena iš ilgalaikio galvos skausmo priežasčių. Tad tinkamai išgydžius šią ligą, sinusito galvos skausmas gali baigtis.
Sinusito požymiai gali skirtis priklausomai nuo uždegimo tipo ir sunkumo. Visgi vieni iš labiausiai paplitusių simptomų yra pasunkėjęs kvėpavimas, nosies gleivinės ir skruostų patinimas, užgulusi arba, priešingai – varvanti nosis. Dažnai pasitaiko nemalonus skausmas ar spaudimas kaktos, nosies ir akių srityje, kuris gali sustiprėti lenkiantis arba gulint. Nors ir retai, sergant sinusitu taip pat gali pakilti kūno temperatūra, suprastėti burnos kvapas.
Sinusitas kūdikiui ar mažam vaikui dažnai yra sunkiau atpažįstamas, nes mažyliai dar nesugeba išreikšti, ką jaučia. Tokiu atveju jį gali išduoti šie požymiai: dažnas verkimas, ypač nuleidus galvytę žemyn arba gulint, nemiga arba prastas miegas, padidėjęs dirglumas, karščiavimas, pasunkėjęs kvėpavimas per nosytę ar bėganti nosis.
Sinusitas vaikui, kuris jau yra paaugęs, dažniausiai pasireiškia panašiais simptomais kaip ir suaugusiesiems. Tai gali būti: veido skausmas ar spaudimas, ypač aplink akis, skruostus ir kaktą, užgulusi arba bėganti nosis, galvos skausmas, kosulys, ypač naktį, karščiavimas ar prastas burnos kvapas.
Sinusito eiga gali varijuoti. Ūminis sinusitas dažniausiai yra trumpalaikis ir gali praeiti savaime per kelias savaites, ypač jei jis yra susijęs su įprastu peršalimu. Lėtinis sinusitas gali tęstis ilgiau ir kartais reikalauja specialaus gydymo, įskaitant receptinius vaistus, antibiotikus ar net chirurginę intervenciją, siekiant palengvinti simptomus ir išvengti pasikartojančių uždegimų.
Sinusito diagnostika dažniausiai prasideda nuo išsamaus paciento simptomų įvertinimo ir fizinio patikrinimo. Gydytojas gali atlikti veido palpaciją (apčiuopą), norėdamas nustatyti skausmo vietą ir intensyvumą, taip pat patikrinti nosies kanalų užgulimą.
Siekiant patikslinti diagnozę, gali būti atliekami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, endoskopija, kurios metu nosies ir sinusų ertmės yra tikrinamos naudojant ploną, lankstų vamzdelį su kamera. Tai leidžia gydytojui iš arčiau įvertinti uždegimo laipsnį ir aptikti galimas anatomines anomalijas ar svetimkūnius, kurie gali sukelti uždegimą.
Kartais, ypač sudėtingesniais atvejais, išsamesniems vaizdams išgauti gali prireikti atlikti kompiuterinę arba magnetinio rezonanso tomografiją. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, padedantys nustatyti uždegiminio proceso aktyvumą, arba tepinėlio iš nosies pasėlio tyrimas, siekiant nustatyti specifinius infekcijos sukėlėjus.
Sinusito gydymas priklauso nuo uždegimo tipo, trukmės ir individualios paciento sveikatos būklės. Lengvo ūminio sinusito gydymas namuose dažniausiai apima simptomų malšinimą ir gali apsiriboti paprastomis priemonėmis: pavyzdžiui, nereceptinių vaistų nuo uždegimo vartojimu, nosies plovimu fiziologiniu tirpalu ar drėkinančių priemonių naudojimu. Sergant sinusitu, rekomenduojama eiti į karštą dušą ar pagulėti šiltoje vonioje ir gerti daug šiltų skysčių, nes tai skatina sekreto skystėjimą ir lengvina jo pašalinimą.
Sunkesniam ar lėtiniam sinusitui gali prireikti sudėtingesnio gydymo, įskaitant receptinius kortikosteroidus nosies purškalų pavidalu, kurie mažina uždegimą, ar antibiotikus, jei sinusito priežastis yra bakterinė infekcija. Jeigu simptomai yra susiję su alergijomis, gali būti skiriami antihistamininiai vaistai nuo sinusito.
Jeigu atvejis yra sunkus arba konservatyvus gydymas nepadeda, gali būti taikomos medicininės procedūros – sinusito gydymas atsiurbiant sekretą, kuomet specialiu siurbliu per nosį išsiurbiamas sinusuose susikaupęs sekretas. Jei sinusitas nuolat kartojasi, o jo priežastis – polipai, patariama atlikti operaciją. Ji rekomenduojama ir turintiems kreivą nosies pertvarą.
Sinusito komplikacijos, nors ir pasitaiko labai retai, tačiau gali būti itin rimtos. Užsitęsęs sinusitas gali sukelti ausies arba plaučių uždegimą. Infekcija taip pat gali išplisti į akiduobes ir galvos smegenis, tokiu būdu paskatindama meningito atsiradimą. Taigi, susirgus sinusitu, nereikėtų uždelsti jo gydymo ir, vos atsiradus pirmiesiems simptomams, pasikonsultuoti su gydytoju otorinolaringologu.
Sinusito prevencija ypač svarbi tiems, kurie yra linkę į šią būklę ar patyrę jos simptomus anksčiau. Toliau pateikiame keletą patarimų, kaip galima sumažinti sinusito atsiradimo riziką:
Vadovaujantis šiais patarimais, galima žymiai sumažinti sinusito atsiradimo tikimybę arba bent jau palengvinti jo simptomus.
Sinusitas gali būti itin varginantis, todėl pastebėjus jo požymius, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Atsakingas požiūris į šią būklę gali padėti ne tik greičiau pašalinti nemalonius simptomus, bet ir išvengti sudėtingesnio gydymo ar net rimtų komplikacijų. Rūpinkitės savo ir savo artimųjų sveikata – juk tai didžiausias turtas.
