Skrandžio vėžys – tai skrandžio piktybinis navikas. Dažniau sega vyresnio amžiaus žmonės, vyrai. Rizika susirgti siejama ir su opomis, taip pat su bakterijos Helicobacter pylori buvimo skrandyje. Vienas iš ankstyvųjų skrandžio vėžio požymių yra mikroskopinis kraujavimas. Ilgainiui dėl to gal išsivystyti anemija (mažakraujystė). Pacientas gali justi nuovargį.

Skrandžio vėžio simptomai ir požymiai

Pirmieji skrandžio vėžio požymiai ir simptomai gali būti:

• pasunkėjęs rijimas;
• išsipūtimo pojūtis pavalgius;
• rėmuo;
• lengvas pykinimas;
• apetito stoka.

Vien tik sutrikęs virškinimas ar rėmuo nereiškia, kad sergate skrandžio vėžiu. Tačiau jei šie simptomai pasireiškia dažnai, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.

Vėžiui progresuojant, gali pasireikšti tokie jo požymiai ir simptomai kaip:

• skrandžio skausmas;
• kraujas ar jo skilimo produktai išmatose;
• vėmimas;
• svorio kritimas be priežasties;
• pasunkėjęs rijimas;
• pageltusios akys arba oda;
• patinimas skrandyje;
• vidurių užkietėjimas arba viduriavimas;
• silpnumas arba nuovargis;
• rėmuo.

Pastebėjote nerimą keliančius ženklus? Tuomet nieko nelaukdami kreipkitės į gydytojus. Įvertinę Jūsų sveikatos būklę ir atlikę reikiamus tyrimus, jie gali nustatyti tikrąją sutrikimų priežastį. Susiekite su mumis ir užsiregistruokite vizitui „Antėja laboratorija“ klinikoje.

Rizikos veiksniai

Tam tikri veiksniai gali padidinti skrandžio vėžio riziką:

• gastroezofaginio refliukso liga (GERL);
• nutukimas;
• dieta, kurioje gausus sūrių ir rūkytų maisto produktų; 
• dieta, kurioje mažai vaisių ir daržovių;
• šeimos skrandžio vėžio istorija;
• Helicobacter pylori infekcija;
• ilgalaikis skrandžio uždegimas (gastritas);
• rūkymas;
• skrandžio polipai.

Rizikos grupėje esantiems žmonėms svarbu atidžiai sekti savo sveikatos būklę. Taip gali būti anksti pastebimi skrandžio vėžio pirmieji požymiai ir pradedamas gydymas.

Skrandžio vėžio diagnostika

Skrandžio vėžys nėra itin dažnas. Tačiau žmonėms, esantiems rizikos grupėje, verta pasitarti su gydytoju ir sužinoti, kaip tinkamai stebėti savo sveikatos būklę. Siekiant ją įvertinti, gali būti atliekama paciento apklausa ir fizinė patikra, taip pat skiriami tyrimai:

• Kraujo tyrimai. Jie leidžia nustatyti vėžio požymius.
• Gastroskopija (pilnas pavadinimas fibroezofagogastroduodenoskopija - FEGDS) arba viršutinės virškinamoo trakto dalies endoskopija. Šios procedūros metu pacientui per burną įkišamas plonas lankstus vamzdelis su maža kamera, su kuriuo nukeliaujama per stemplę iki skrandžio, leidžia apžiūrėti ir įvertinti stemplę bei skrandį iš vidaus.
• Viršutinės virškinamojo trakto dalies rentgenoskopinis tyrimas. Prieš tai pacientas turi išgerti specialaus skysčio – bario sulfato suspensijos. Skystis padengia skrandį ir paverčia jį labiau matomu rentgenoskopijos metu.
• Kompiuterinė tomografija. Šis neinvazinis radiologinis tyrimo metodas leidžia pamatyti vidines organizmo struktūras ir jų pakitimus, įvertinama ir kiti organai.
• Biopsija. Jos metu paimamas nedidelis audinio gabalėlis iš paciento skrandžio, kuris apžiūrimas mikroskopu, siekiant nustatyti vėžinių ląstelių požymius. Mėginys gali būti paimamas endoskopijos metu. 

„Antėja laboratorija“ atliekamos plataus spektro virškinamojo trakto tyrimų programos. Jeigu kurį laiką juntate nemalonius simptomus, tokius kaip rėmens graužimas, pykinimas, pilvo pūtimas ar vidurių užkietėjimas, sumažėjęs apetitas, kraujavimas iš virškinamojo trakto, tai gali reikšti virškinimo sistemos ligas. Tokiu atveju nedelskite ir užsiregistruokite tyrimams. Itin greitai ir paprastai tai galite padaryti paspaudę ant aukščiau pateiktos nuorodos.

Skrandžio vėžio stadijos ir gydymas

Yra įvairių skrandžio vėžio gydymo būdų. Tai, kuris bus pasirenkamas, priklauso nuo sirgimo trukmės ir naviko išplitimo, kitaip tariant, nuo skrandžio vėžio stadijos. 

Jos išskiriamos keturios:

• 0 stadija. Vidinėje skrandžio gleivinėje yra pakitusių ląstelių, kurios gali virsti vėžinėmis. Esant šiai ligos stadijai, dažniausiai taikomas chirurginis gydymas. Jo metu gali būti pašalinama dalis arba visas skrandis, taip pat netoliese esantys limfmazgiai.  
• 1 stadija. Skrandžio gleivinėje yra auglys, kuris gali būti išplitęs į limfmazgius. Kaip ir diagnozavus 0 stadiją, taip ir šiuo atveju dažniausiai atliekama operacija. Jos metu pašalinama dalis arba visas skrandis ir netoliese esantys limfmazgiai. Taip pat gali būti skiriama chemoterapija (naudojami vaistai) arba chemoradiacija (naudojami vaistai ir spindulinė terapija). Šie gydymo būdai gali būti taikomi ir prieš operaciją, siekiant sumažinti naviką.
• 2 stadija. Vėžys išplitęs į gilesnius skrandžio sluoksnius ir galbūt į netoliese esančius limfmazgius. Pagrindiniu gydymo būdu vis dar išlieka operacija. Didelė tikimybė, kad prieš ją bus skiriama chemoterapija ar chemoradiacija. Taip pat vienas iš šių gydymo būdų gali būti skiriamas ir po operacijos.
• 3 stadija. Vėžys gali būti visuose skrandžio sluoksniuose, taip pat kituose netoliese esančiuose organuose, pavyzdžiui, blužnyje ar storojoje žarnoje. Jis gali būti ir mažesnis, bet būti limfmazgiuose. Paprastai tokiu atveju atliekama operacija, kurios metu pašalinamas visas skrandis, taip pat kartu skiriama chemoterapija arba chemoradiacija. Kartais toks gydymas gali padėti išgyti arba bent jau pašalinti simptomus. Prieš operaciją gali būti skiriama chemoterapija, chemoradiacija arba abi, priklausomai nuo paciento būklės.
• 4 stadija. Vėžys yra išplitęs į kitus organus kaip kepenys, plaučiai arba smegenys. Tuomet liga yra daug sunkiau išgydoma. Tačiau gali būti suvaldomi ir palengvinami ligos simptomai. Jei skrandžio vėžys blokuoja dalį virškinamojo trakto sistemos gali būti atliekama procedūra, kurios metu lazeriu sunaikinama dalis naviko. Kiti galimi variantai yra stento įdėjimas, skrandžio šuntavimo arba jo dalies pašalinimo operacija. Diagnozavus 4 stadijos vėžį, gali būti taikoma chemoterapija, chemoradioterapija arba abi. Taip pat gali būti skiriama tikslinė  (taikininė) terapija. Jos metu naudojami tik vėžines ląsteles atakuojantys vaistai, kurie gali turėti mažiau šalutinių poveikių.

Ar išgydomas skrandžio vėžys, dažniausiai priklauso nuo to, kada jis pastebimas. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresni rezultatai gali būti pasiekiami.

Skrandžio vėžio prevencija

Norint sumažinti skrandžio vėžio riziką, patariama:

• Išlaikyti normalų kūno svorį. Turintiems antsvorio arba nutukusiems, rekomenduojama pasitarti su gydytoju, kaip efektyviai numesti svorio. Tai reikėtų daryti pakankamai lėtai ir stabiliai. 
• Vartoti pakankamai vaisių ir daržovių. Skrandžio vėžys ir mityba yra glaudžiai susiję. Todėl į savo maisto racioną rekomenduojama įtraukti kuo daugiau įvairiausių vaisių ir daržovių. Tiek vienuose, tiek kitose yra daug skaidulų ir vitaminų, kurie gali sumažinti skrandžio vėžio riziką. 
• Vartoti mažiau sūraus ir rūkyto maisto. Apribojant greito maisto, perdirbtos mėsos ar rūkytų sūrių kiekį, galima apsaugoti savo skrandį. Be to, tokių maisto produktų vengimas padeda lengviau išlaikyti normalų kūno svorį.
• Nerūkyti. Rūkymas padidina skrandžio ir daugelio kitų vėžio rūšių riziką. Todėl jei rūkote, patariama mesti tai daryti. 
• Stebėti aspirino ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimą. Kasdien vartojantiems aspiriną ar NVNU rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju dėl tokių vaistų poveikio skrandžiui.

Visi šie būdai kartu gali padėti reikšmingai sumažinti skrandžio vėžio tikimybę. 

Skrandžio vėžio prognozė gali būti gąsdinanti. Visgi anksti diagnozavus šią ligą ir laiku pradėjus gydymą, gali būti pasiekiami išties geri rezultatai. Tam itin svarbu atidžiai stebėti savo sveikatos būklę, o atsiradus įtartiniems požymiams ar simptomams būtinai atlikti tyrimus. Jie gali padėti nustatyti tikslią diagnozę ir užkirsti kelią skrandžio vėžio vystymuisi.