Kepenų cirozė

Kepenų cirozė – lėtinė liga, kai pažeistų kepenų ląstelių vietą užpildo jungiamasis audinys, kepenys „randėja“. Dažniausiai cirozę sukelia piktnaudžiavimas alkoholiu arba virusai. Atsiradus pažeidimams, nesvarbu, ar jie būtų sukelti ligos, nesaikingo alkoholio vartojimo ar kitos priežasties, kepenys bando atsinaujinti. Tokio proceso metu susidaro randinis audinys. Cirozei progresuojant, jo vis daugėja, atsiranda kepenų funkcijos sutrikimai. Daugiau apie šios pavojingos ligos simptomus, priežastis, eigą ir kitus svarbius aspektus galite sužinoti skaitydami toliau.

Kepenų cirozės simptomai

Dažniausiai iš pradžių ši liga neturi jokių požymių ar simptomų. Tačiau atsiradus dideliems kepenų pažeidimams, gali pasireikšti:

• nuovargis;
• lengvas kraujavimas arba mėlynės;
• apetito praradimas;
• svorio kritimas;
• pykinimas;
• kojų, pėdų ar kulkšnių patinimas (edema);
• odos niežulys;
• odos ir akių pageltimas (gelta);
• skysčių kaupimasis pilve (ascitas);
• „voratinkliniai apgamai“;
• delnų paraudimas;
• moterims – menstruacijų nebuvimas arba dingimas, nesusijęs su menopauze;
• vyrams – lytinio potraukio praradimas, krūtų padidėjimas (ginekomastija) arba sėklidžių atrofija;
• sumišimas, mieguistumas ir neaiški kalba (kepenų encefalopatija). 

Jeigu Jums pasireiškė aukščiau išvardinti kepenų cirozės požymiai ir simptomai, būtinai apsilankykite pas specialistus. Įvertinę sveikatos būklę ir atlikę reikiamus tyrimus, jie gali paskirti diagnozę atitinkantį gydymą. Ieškote patyrusių specialistų, kuriais galėtumėte visapusiškai pasitikėti? Tuomet susisiekite su mumis ir užsiregistruokite vizitui „Antėja laboratorija“.

Kepenų cirozė stadijos

Išskiriamos keturios kepenų cirozė stadijos:

• I – nėra varikozės ir ascito;
• II – yra varikozė, bet ascito nėra;
• III – yra ir ascitas, ir varikozė;
• IV – gali pasireikšti kraujavimas iš viršutinės virškinamojo trakto dalies (stemplės, skrandžio dugno venų mazgų) ir dvylikapirštės žarnos opų.

Pacientų, sergančių I ir II stadijos kepenų ciroze, mirštamumas siekia nuo 1–3,4 proc., o sergančiųjų III ir IV stadijos ciroze – 20–57 proc.

Kepenų cirozės priežastys

Pažeidimus, lemiančius kepenų cirozę, gali sukelti įvairios priežastys. Tai apima:

• nuolatinį piktnaudžiavimą alkoholiu;
• lėtinį virusinį hepatitą (Hepatitą B, C ir D);
• riebalų kaupimąsi kepenyse (kepenų suriebėjimą);
• geležies kaupimąsi kepenyse (Hemochromatozę);
• kepenyse besikaupiantį varį (Vilsono ligą);
• blogai susiformavusius tulžies latakus (tulžies atreziją);
• alfa-1 antitripsino (AAT) trūkumą;
• paveldėtus gliukozės apykaitos sutrikimus (galaktozemiją ar glikogeno kaupimosi ligą (GSD);
• genetinį virškinimo sutrikimą (Alagilo sindromą);
• imuninės sistemos sukeltą kepenų ligą (autoimuninį hepatitą);
• tulžies latakų pažeidimus (cholangitą);
• infekcijas (sifilį ar bruceliozę);
• vaistus (metrotreksatą ar izoniazidą).

Nustatyta, kad alkoholinė kepenų cirozė, kurią sukelia nesaikingas alkoholio vartojimas, sudaro netgi 60–70 proc. visų ligos atvejų. Maždaug 10 proc. pacientų tokia būklė išsivysto dėl virusinių hepatitų ir apie 5–10 proc. – dėl tulžies latakų ligų.

Kad ir kokia priežastis būtų lėmusi kepenų cirozės atsiradimą, kiekvienu atveju būtina gydytis.

Kam gresia didesnė rizika susirgti kepenų ciroze?

Didesnė tikimybė susirgti tokia liga būdinga:

• ilgą laiką piktnaudžiaujantiems alkoholiu;
• sergantiems virusiniu hepatitu;
• sergantiems cukriniu diabetu;
• turintiems antsvorio;
• vartojantiems narkotikus (besinaudojantiems bendromis adatomis);
• sergantiems kitomis kepenų ligomis;
• užsiimantiems nesaugiu seksu.

Didesnės rizikos grupės glaudžiai susijusios su aukščiau pateiktomis kepenų cirozės priežastimis.

Kepenų cirozės komplikacijos

Komplikacijos, kurias gali sukelti kepenų cirozė:

• Aukštas kraujospūdis vartų venoje (ja tiekiamas kraujas į kepenis), kitaip vadinamas portine hipertenzija. Sergant ciroze sutrinka normali kepenų kraujotaka. Dėl šios priežasties kraujas ima tekėti išsiplėtusiomis gretimomis venomis, vystosi portinė hipertenzija. Esant tokiai būklei pilvo ertmėje pradeda kauptis skystis (ascitas).
• Patinimas kojose. Padidėjęs slėgis vartų venoje gali sukelti skysčių kaupimąsi kojose (edemą). Šią būklę taip pat gali lemti kepenų nesugebėjimas pagaminti pakankamai tam tikrų kraujo baltymų, tokių kaip albuminas. 
• Blužnies padidėjimas (splenomegalija). Portinė hipertenzija gali sukelti blužnies pakitimus, patinimą ir leukocitų bei trombocitų blužnyje sulaikymą. Sumažėjęs šių kraujo ląstelių kiekis kraujyje gali būti vienas iš pirmųjų kepenų cirozės požymių.
• Kraujavimas. Esant portinei hipertenzijai, kraujas nukreipiamas į mažesnes venas, kurios dėl didelio spaudimo gali plyšti ir sukelti kraujavimą. Gyvybei pavojingas kraujavimas gali atsirasti dėl aukšto kraujospūdžio vartų venoje išsiplėtus stemplės ar skrandžio venoms.  Kraujavimo trukmė prailgėja, jeigu kepenys negali pagaminti pakankamai krešėjimo faktorių. 
• Infekcijos. Sergant ciroze, organizmui gali būti sunku kovoti su infekcijomis. Pavyzdžiui, ascitas gali sukelti bakterinį peritonitą (ūminį visos pilvaplėvės arba tik jos dalies uždegimą). 
• Nepakankama mityba. Esant tokiai būklei, organizmas nepakankamai aprūpinamas maisto medžiagomis, todėl gali būti jaučiamas bendras silpnumas, mažėja svoris.
• Toksinų kaupimasis smegenyse (kepenų encefalopatija). Cirozės pažeistos kepenys nesugeba pašalinti kraujyje esančių toksinų, todėl jie gali kauptis smegenyse ir taip sukelti vangumą, mieguistumą, sulėtinti mąstymą, kalbėjimo tempą, sutrikdyti orientaciją ir galiausiai lemti komą.
• Gelta. Gelta sukelia odos ir akių baltymų pageltimą, šlapimo patamsėjimą bei pasireiškia tuomet, kai kepenys iš kraujo nepašalina pakankamai bilirubino. Jo kiekio įvertinimui gali būti atliekamas specialus tyrimas. 
• Kaulų liga. Kai kuriems ciroze sergantiems pacientams silpnėja kaulai, todėl padidėja jų lūžių rizika.
• Kepenų vėžys. Didžiajai daliai kepenų vėžiu sergančių pacientų prieš tai jau būna išsivysčiusi cirozė.
• Ūminė ir lėtinė cirozė. Kai kuriems sergantiems kepenų ciroze atsiranda ir kitų organų nepakankamumas. 

Negydoma cirozė gali sukelti itin rimtas komplikacijas, todėl būtina laiku kreiptis į specialistus. Laikantis sveiko gyvenimo būdo ir tinkamai gydantis gyvenimas sergant kepenų ciroze gali būti kokybiškesnis.

Kepenų cirozės diagnostika

Siekiant diagnozuoti kepenų cirozę, pirmiausia verta atlikti tyrimus dėl hepatito B ir C virusų. Taip pat naudinga atlikti cholinesterazės (CHE) tyrimą – kuo jos daugiau, tuo geriau, nes kepenys labiau funkcionuoja. Visus šiuos tyrimus galite atlikti ir „Antėja laboratorija“. Kviečiame jiems registruotis internetu arba telefonu.

Kaip gydyti kepenų cirozę?

Kepenų cirozės gydymas skiriasi priklausomai nuo paciento būklės: gali būti skiriami beta adrenoblokatoriai (vaistai nuo kepenų cirozės), taip pat chirurgiškai suformuojami įvairūs veniniai šuntai kraujo spaudimui mažinti. Esant dideliems kepenų pažeidimams atliekama transplantacija.

Kepenų cirozės gydymas taip pat apima ligos sukeltų komplikacijų šalinimą:

• kraujavimo iš virškinimo trakto stabdymą vaistais ir specialiu zondu;
• ascito mažinimą diuretikais, skysčio iš pilvo ertmės nutraukimu, druskos kiekio maiste mažinimu;
• proceso smegenų pakenkimui stabdymą, mažinant baltymų kiekį maiste, skiriant vitaminus, antibiotikus ir kitus amoniako apykaitą veikiančius vaistus.

Sergant kepenų ciroze labai svarbu tinkamai maitintis, tai aptarsime netrukus.

Ką valgyti sergant kepenų ciroze?

Subalansuota dieta sergant kepenų ciroze padeda atkurti, normalizuoti kepenų ir tulžies pūslės veiklą. Patariama vartoti daugiau pieno baltymų, augalinio aliejaus ir ląstelienos turinčių maisto produktų. Taip pat rekomenduojama gerti daugiau skysčių, riboti produktų, turinčių daug cholesterolio ir riebalų, vartojimą. 

Sergant kepenų ciroze maistą geriau virti ir troškinti, o ne kepti. Taip pat nepatariama vartoti labai šaltų patiekalų ir gėrimų.

Laiku pradėtas gydymas gali padėti suvaldyti šią klastingą ligą. Todėl, pajutę neįprastus simptomus, nedelskite ir kuo skubiau pasidarykite reikalingus tyrimus, kurie padės išvengti rimtų kepenų cirozės komplikacijų.