Kodėl ne DTL-Cholesterolis naudingas širdies-kraujagyslių ligų rizikos nustatymui?
Standartinis lipidų rinkinys – lipidograma - nustato bendrą cholesterolio, MTL („blogo“) cholesterolio, DTL („gero“) cholesterolio ir trigliceridų kiekį. Dažniausiai kuo didesnis bendrasis ir MTL cholesterolio kiekis, tuo didesnė rizika susirgti širdies-kraujagyslių ligomis. Tačiau šie du rodikliai ne vieninteliai laboratoriniai riziką parodantys faktoriai. Dar yra labai mažo tankio lipoproteinai (LMTL), kurie turi daug trigliceridų ir yra labai aterogeniški, t.y. didina riziką susirgti širdies kraujagyslių ligomis. LMTL laboratorijoje tiesiogiai neišmatuojami, tačiau gali būti įvertinti apskaičiuojant ne DTL cholesterolį. Tai ypač aktualu nutukusiems ar metaboliniu sindromu sergantiems žmonėms.
Bendro cholesterolio kiekio nustatymas pateikia ribotą informaciją apie riziką, nes šis skaičius apima visus cholesterolius - ir „geruosius“, ir „bloguosius“.
Ne DTL cholesterolis parodo visų „blogų“ cholesterolių bei aterogeninių lipoproteinų kiekį ir padeda geriau įvertinti širdies-kraujagyslių ligų riziką bei dislipidemijų gydymo efektyvumą.
Koks yra pageidaujamas ne DTL cholesterolio lygis?
≤ 3,8 Tiriant nevalgius;
≤3,9 Tiriant pavalgius.
Vertinant širdies-kraujagyslių ligų riziką, kartu su lipidogramos rezultatais svarbūs kiti rodikliai: amžius, lytis, kraujospūdis, rūkymas, kt.
