Skydliaukės ligos: kaip jas atpažinti?

Skydliaukė gamina hormonus, kurie kontroliuoja daugybę mūsų organizme vykstančių procesų. Ji yra svarbi endokrininės sistemos dalis. Kai skydliaukės veikla sutrinka, gaminama per mažai arba per daug hormonų, todėl pradedami jausti nepageidaujami simptomai, atsiranda ligos. Šios endokrininės liaukos sutrikimai kamuoja net apie trečdalį Lietuvos gyventojų. Taigi akivaizdu, jog tai – paplitusi problema. Daugiau apie skydliaukės veiklą ir jos ligas pakalbėsime šiame tinklaraščio įraše.

 

Kaip veikia skydliaukė?

Ši endokrininė liauka sintetina hormonus, kontroliuojančius medžiagų apykaitą (metabolizmą). Metabolizmas – tai procesas, kurio metu suvartojamas maistas paverčiamas energija. Ši energija naudojama visame kūne, kad daugelis organizmo sistemų veiktų tinkamai.

Medžiagų apykaitą kontroliuoja hormonai tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3), nurodantys kūno ląstelėms, kiek energijos reikia sunaudoti. Kai skydliaukės veikla nėra sutrikusi, ji palaiko reikiamą hormonų kiekį, taip užtikrindama tinkamą medžiagų apykaitos greitį. 

Skydliaukės hormonų kiekį kraujyje „stebi“ ir kontroliuoja po smegenimis esanti hipofizė. Kai hormonų trūksta arba yra per daug, posmegeninė liauka išskiria skydliaukę stimuliuojantį hormoną tirotropiną ir tokiu būdu normalizuojama skydliaukės veikla.

 

Kas yra skydliaukės ligos?

Skydliaukės liga – sveikatos būklė, kuriai esant negaminamas reikiamas skydliaukės hormonų, palaikančių normalų organizmo funkcionavimą, kiekis. Kai jų gaminama per daug, kūnas energiją sunaudoja per greitai, kitaip tariant, skydliaukė yra hiperaktyvi. Tokia būklė vadinama hipertiroze. Per greitas energijos sunaudojimas gali lemti nuovargį, svorio kritimą ir netgi nevaisingumą. 

Priešinga būklė, kai skydliaukės hormonų gaminama per mažai, vadinama hipotiroze (miksedema). Jai esant, gali pasireikšti nuovargis, padidėti kūno svoris ir tapti sunku toleruoti žemą temperatūrą. Tai pagrindiniai hipotirozės požymiai. 

Abu šiuos sutrikimus gali sukelti įvairios priežastys.

 

Kam būdingos skydliaukės ligos?

Skydliaukės ligomis gali sirgti visi: vyrai, moterys, kūdikiai, paaugliai ir pagyvenę žmonės. Jos gali būti paveldimos (dažniausiai hipotirozė) arba išsivystyti laikui bėgant (pavyzdžiui, moterims po menopauzės). Verta pastebėti, kad moterims skydliaukės ligos diagnozuojamos maždaug 5–8 kartus dažniau nei vyrams.

Didesnė rizika susirgti taip pat būdinga tokiems asmenims:

• kurių šeimoje buvo sirgusių skydliaukės ligomis;
• kuriems diagnozuotos tam tikros sveikatos būklės (anemija, I tipo cukrinis diabetas, pirminis antinksčių nepakankamumas, vilkligė, reumatoidinis artritas, Sjogreno ar Ternerio sindromas);
• vartojantiems daug jodo turinčius vaistus (pavyzdžiui, amiodaroną);
• vyresniems nei 60 metų amžiaus, ypač moterims; 
• besigydžiusiems prieš tai buvusius skydliaukės sutrikimus ar vėžį (kai buvo atlikta tiroidektomija arba taikoma radiacija).

Patenkate į kažkurią iš išvardintų rizikos grupių? Tuomet Jums gali būti naudingos „Antėjos“ laboratorijos  skydliaukės ligų tyrimų programos. Tai patikimas būdas diagnozuoti skydliaukės patologijas ir suvaldyti dėl hormonų sutrikimo kylančias komplikacijas.

 

Kas sukelia skydliaukės sutrikimus?

Kaip jau minėjome prieš tai, pagrindinės skydliaukės sutrikimų rūšys yra hipertirozė (hiperaktyvi skydliaukė) ir hipotirozė. Abi šias būkles gali sukelti ligos ir būklės, turinčios įtakos skydliaukės veiklai. 

Ligos ir būklės, galinčios sukelti hipertirozę:

1. Bazedovo arba Greivso liga 

Sergant ja, skydliaukė gali būti pernelyg aktyvi ir gaminti per daug hormonų. Kitaip šis sutrikimas dar vadinamas difuzine toksine struma (padidėjusi skydliaukė).

2. Skydliaukės mazgai 

Tai skydliaukėje esantys dariniai, kuriuos galima apčiuopti ir (arba) pamatyti ultragarsu. Nedideli mazgai paprastai nejuntami, tačiau jei skydliaukės mazgai yra dideli ar daugybiniai, jie gali būti matomi kaip kaklo deformacija arba sutrikdyti kvėpavimą, rijimą. Skydliaukės veiklos suaktyvėjimą lemia hormonų hiperprodukcija – ši būsena vadinama tirotoksikoze.

3. Skydliaukės uždegimas (tiroiditas) 

Dažniausiai hipertirozę sukelia tokie tiroiditai:

• Poūmis tiroiditas – viena iš dažniausių skausmą skydliaukėje sukeliančių priežasčių. Esant tokiai būklei, paprastai pasireiškia karščiavimas, silpnumas ir skausmai kakle, gali būti padidėjusi skydliaukė. Be to, daugeliu atvejų ji būna itin skausminga. Sergant poūmiu tiroiditu skydliaukė iš pradžių gali būti hiperaktyvi, vėliau pasireiškia hipotirozė, o dar vėliau funkcija normalizuojasi. 
• Lėtinis autoimuninis tiroiditas, iš pradžių dažniausiai nesukeliantis jokių simptomų. Visgi kartais pasireiškia nemalonūs pojūčiai kakle, skydliaukė būna standi ir nelygi. Sergant tokiu tiroiditu skydliaukės funkcija gali būti suaktyvėjusi (trunka kelis mėnesius), normali arba sulėtėjusi ir ilgainiui pradeda vystytis hipotirozės simptomai.

Kiekvienu atveju būtina kreiptis į medikus, kad šie paskirtų tinkamą gydymą.

4. Per didelis jodo kiekis

Kai organizme yra per daug jodo (mineralo, reikalingo skydliaukės hormonams gaminti), skydliaukė gamina daugiau hormonų nei reikia. Dažniausiai tokią būklę sukelia tam tikri vartojami vaistai.

Ligos ir būklės, galinčios sukelti hipotirozę:

1. Skydliaukės uždegimas (tiroiditas)

Skydliaukės uždegimas gali sukelti ne tik hipertirozę, bet ir hipotirozę. Tiroidito rūšių yra keletas:

• Poūmis tiroiditas. Sergant juo gali sumažėti skydliaukės hormonų kiekis. Hipotirozė šiuo atveju dažniausiai pasireiškia po hipertirozės. 
• Hašimoto tiroiditas (lėtinis limfocitinis tiroiditas) – autoimuninis susirgimas, kurį sukelia skydliaukės audinio uždegimas. Jis laikomas dažniausia hipotirozės priežastimi. Hašimoto tiroiditui būdingi tokie patys simptomai kaip ir hipotirozei. Jis diagnozuojamas atliekant kraujo tyrimus, nustačius būdingus antikūnus prieš  skydliaukės baltymus ir įvertinus skydliaukės funkciją. Šios rūšies tiroiditas gali pasireikšti kartu su kitomis autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip I tipo cukrinis diabetas (cukraligė) arba celiakija.
• Pogimdyminis skydliaukės uždegimas, kuris pasireiškia moterims po gimdymo (maždaug 3–16 proc. gimdyvių). Tai autoimuninis tiroiditas, kuriuo sergant staigiai atsiranda tirotoksikozės simptomai, o skydliaukė yra neskausminga. Po to jos veikla trumpam normalizuojasi, vėliau sulėtėja ir vėl normalizuojasi (apie 80 proc. moterų) arba išlieka hipotirozė (apie 20 proc. moterų). 

Siekiant diagnozuoti tiroiditą atliekami skydliaukės tyrimai. Daugiau apie juos galite sužinoti spustelėję ant pateiktos nuorodos.

2. Jodo trūkumas

Jodas – mikroelementas, reikalingas organizmo augimui ir vystymuisi. Esant jo trūkumui, gali sulėtėti skydliaukės veikla ir pasireikšti tokie simptomai kaip depresija, lėtinis nuovargis, svorio didėjimas, vidurių užkietėjimas, sumažėjęs vaisingumas, suprastėjusi odos būklė.

3. Nefunkcionuojanti skydliaukė 

Kartais skydliaukė jau nuo gimimo neveikia tinkamai. Tokia būklė pasireiškia maždaug 1 iš 4000 naujagimių. Jos negydant, ateityje vaikas gali turėti tiek fizinių, tiek psichinių problemų. Siekiant įvertinti skydliaukės funkciją, visiems naujagimiams ligoninėje atliekamas specialus kraujo tyrimas.

 

Kitos skydliaukės ligos

Toliau aptarsime kitas, su skydliaukės problemomis susijusias, ligas.

Struma (gūžys)

Struma arba gūžiu vadinama padidėjusi arba išvešėjusi skydliaukė, atsirandanti ir esant normaliai hormonų gamybai (eutireozei). Tai viena iš labiausiai paplitusių endokrininių ligų. Daugiau nei 90 proc. skydliaukės sutrikimų sudaro būtent eutireoziniai gūžiai, kurie gali būti mazginiai arba difuziniai.

Adisono liga

Adisono liga (lėtinis antinksčių žievės nepakankamumas) – tai endokrininis sutrikimas, atsirandantis dėl nepakankamos antinksčių žievės veiklos. Esant tokiai būklei, sumažėja kortizolio, aldosterono ir lytinių hormonų kiekis, o tai lemia įvairias sveikatos problemas. Žmonėms, sergantiems Adisono liga, dažniausiai diagnozuojama nepakankama skydliaukės veikla (hipotirozė).

Akromegalija (hipofizinis gigantizmas)

Akromegalija – endokrininė liga, kurią sukelia sustiprėjusi posmegeninės liaukos (hipofizės), atsakingos už daugybės hormonų, lemiančių augimą, vystymąsi, lytinę brandą, reprodukcinę funkciją ir maitinimą krūtimi, veikla. Dažniausiai akromegalija apima skirtingas skydliaukės patologijas.

Hipofizinis nanizmas (mažaūgiškumas) 

Hipofizinis nanizmas – endokrininė liga, kuri pasireiškia sulėtėjusiu arba sustojusiu augimu ir organizmo formavimusi dėl sumažėjusio augimo hormono išskyrimo hipofizėje. Sergant ja, hipofizė gamina mažiau TTH (tirotropinio hormono), todėl sulėtėja skydliaukės veikla.

Kretinizmas

Tai liga, atsirandanti dėl įgimtos arba ankstyvoje vaikystėje pasireiškiančios skydliaukės hipofunkcijos. Sergant ja, sutrinka vaikų smegenų vystymasis ir centrinės nervų sistemos (CNS) veikla. Kretinizmo sunkumas priklauso nuo vaiko amžiaus. 

Jeigu skydliaukės hipofunkcija prasideda vaikams iki 2 m. amžiaus, kol CNS dar nėra susiformavusi, sutrinka ir psichinė, ir fizinė raida, atsiranda sunkus protinis atsilikimas. Jei skydliaukės veikla sutrinka vyresniems vaikams, tokia būklė labiau paveikia fizinę raidą, pasireiškia mažaūgiškumas.

Skydliaukės vėžys

Skydliaukės vėžys yra lėtai besivystantis, todėl dažniausiai nustatomas negreitai. Daugelį metų jis gali nesukelti jokių simptomų. Išskiriamos keturios skydliaukės vėžio rūšys:

• Papilinis. Jis pasitaiko dažniausiai (60 proc. visų skydliaukės vėžio atvejų). Tokia liga paprastai serga darbingo amžiaus žmonės, dažniau moterys.
• Folikulinis. Jis nėra toks dažnas (20 proc. visų atvejų). Folikuliniu skydliaukės vėžiu dažniausiai serga vyresni žmonės.
• Medulinis. Tai reta skydliaukės vėžio rūšis (10 proc. visų atvejų). Didesnė rizika susirgti tokia liga būdinga asmenims, kurių šeimoje jau buvo ja sirgusių.
• Anaplastinis. Tai irgi reta skydliaukės vėžio rūšis. Dažniausiai ji nustatoma vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat moterims.

Nuo skydliaukės vėžio rūšies priklauso ligos eiga ir gydymas.

Skydliaukės vėžio simptomai ir požymiai gali būti tokie:

• mažas neskausmingas mazgelis kaklo srityje, prie Adomo obuolio;
• keletą savaičių trunkantis balso užkimimas;
• padidėję kaklo limfmazgiai;
• pasunkėjęs rijimas ar kvėpavimas;
• gerklės arba kaklo skausmas;
• ilgalaikis kosulys, atsiradęs ne dėl peršalimo.

Pastebėjus tokius simptomus, derėtų kuo skubiau kreiptis į medikus. Atlikę tyrimus, jie gali nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti reikiamą gydymą.

 

Kaip diagnozuojamos skydliaukės ligos?

Skydliaukės sutrikimai gali priminti kitas ligas, todėl kartais būna sunku juos atpažinti. Visgi šiais laikais yra tyrimų, padedančių nustatyti tikslią diagnozę. Tai apima

• kraujo tyrimus;
• vaizdų tyrimus;
• fizinę apžiūrą.

Skydliaukės ligų diagnozavimui skirti tyrimai atliekami ir „Antėjos“ laboratorijoje.

Jau kurį laiką jaučiate nerimą keliančius simptomus? Jūsų šeimoje yra sergančių skydliaukės ligomis? Tuomet nepažvelkite į tai pro pirštus. Laiku atlikti tyrimai gali padėti užkirsti kelią rimtos skydliaukės ligos vystymuisi.