Virškinimo sutrikimai, su kuriais susiduria kiekvienas iš mūsų

Virškinimo trakto sutrikimai – dažnas negalavimas, galintis varginti kiekvieną, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo. Nuo atsitiktinių nemalonių pojūčių iki lėtinių susirgimų – virškinimo problemos gali turėti neigiamos įtakos mūsų kasdieniam gyvenimui ir bendrai savijautai. Tam, kad virškinimo traktas gerai funkcionuotų, svarbu atsižvelgti į daugelį faktorių, kasdien turinčių poveikį mūsų sveikatai. Šiame tinklaraščio įraše aptarsime pagrindinius virškinimo sutrikimų simptomus, galimas jų priežastis ir pasidalinsime patarimais, kaip išvengti virškinimo sutrikimų ir ką daryti, jei sutriko virškinimas, kas ypač dažnai pasitaiko pošventiniu laikotarpiu.

Sutrikęs virškinimas – alinanti problema    

Virškinimo sutrikimai, dažnai laikomi dideliu nepatogumu, kurie iš tikrųjų gali būti varginanti problema, smarkiai paveikianti gyvenimo kokybę. Daugeliui žmonių jie pasitaiko ne tik pošventiniu laikotarpiu, bet yra ir pasikartojantys, trukdantys kasdienei veiklai ir lemiantys prastą savijautą. Todėl labai svarbu suprasti savo simptomus, siekiant rasti veiksmingus jų gydymo būdus ir gyventi komfortiškai.

Virškinimo sutrikimo simptomai 

Sutrikęs virškinimas gali sukelti įvairialypius simptomus, kurie gali skirtis priklausomai nuo konkrečios būklės. Dažniausi virškinimo sutrikimo požymiai yra šie:

• skrandžio ar pilvo skausmas, maudimas diskomfortas,
• pilvo pūtimas ir per didelis dujų kaupimasis,
• viduriavimas,
• vidurių užkietėjimas,
• Per dažnas atsirūgavimas
• rėmuo,
• pykinimas ir vėmimas,
• apetito praradimas arba svorio kritimas,
• pakitę tuštinimosi įpročiai (tuštinimosi dažnumo, išmatų konsistencijos ar išvaizdos pokyčiai),
• nuovargis.

Svarbu pastebėti, kad virškinimo sutrikimo simptomai dažnai būna susiję tarpusavyje, todėl norint juos veiksmingai suvaldyti, reikalingas visapusiškas požiūris, dažnai apimantis mitybos ir gyvenimo būdo pokyčius, o kartais ir vaistus.

Virškinimo sistemos sutrikimai – kas juos dažniausiai sukelia?

Mūsų gydytojai pastebėjo, kad virškinimo sutrikimo simptomai yra neretai pasitaikantys palydovai šventiniu ir pošventiniu laikotarpiu. Dažniau sočiai valgydami ir užkandžiaudami net nepastebime virškinimo sistemos siunčiamų signalų ir rimčiau sveikata susirūpiname tik tuomet, kai simptomai tampa nebepakeliami. 

Kalbant bendrai, virškinimo sutrikimų priežastys gali būti įvairios įvairios ir priklauso nuo konkretaus sutrikimo. Visgi dažniausiai pasitaikančios yra šios:

• Mitybos ir gyvenimo būdo pasirinkimai. Dėl netinkamų mitybos įpročių, pavyzdžiui, pernelyg didelio perdirbto maisto kiekio, daug riebalų turinčio ir aštraus maisto, skaidulinių medžiagų trūkumo, gali atsirasti virškinimo problemos. Tokie veiksniai kaip per didelis alkoholio vartojimas, rūkymas ir nepakankamas fizinis aktyvumas taip pat tam turi įtakos.
• Stresas ir psichologiniai veiksniai. Stresas gali turėti didelį poveikį virškinimo sistemai. Stresas ir kiti psichologiniai veiksniai dažnai sustiprina tokias būkles kaip dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) ar gastroezofaginio refliukso liga.
• Infekcijos. Bakterinės, virusinės ar parazitinės infekcijos gali sukelti įvairių virškinimo sutrikimų. Dažnai pasitaikančios infekcijos yra rotovirusas ir norovirusas (neretai šios būklės įvardijamos kaip skrandžio gripas), Helicobacter pylori infekcija (gali sukelti tokius susirgimus kaip gastritas, opaligė ar net skrandžio vėžys).
• Vaistai. Kai kurie vaistai, įskaitant NVNU (nesteroidinius vaistus nuo uždegimo - vaistus nuo skausmo), neracionaliai vartojamus antibiotikus, gali sutrikdyti normalią virškinimo sistemos veiklą.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad virškinimo sutrikimų priežastys gali būti ir kompleksinės, todėl kiekvienos konsultacijos ar vizito metu gydytojas surinks Jūsų detalią ligos anamnezę (istorija)

Patarimai, kaip išvengti virškinimo problemų

Dažniausiai pasitaikančių ūminių ar lėtinių virškinimo sistemos sutrikimų galima išvengti. Svarbu kasdien atsižvelgti į tai, kaip ir kuo maitinamės, kaip palaikome tinkamą darbo ir poilsio režimą, ar pakankamai daug judame. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti universalu, nes minėtieji veiksniai svarbūs bendrai mūsų savijautai, tačiau virškinimo veikla yra ta sritis, kurios negalavimų galima sėkmingai išvengti, imantis konkrečių gyvensenos pokyčių.  

Stebėdami ir vertindami savo kasdieninę savijautą, intuityviai pasirenkame maistą, valgome tai, ką mėgstame, tačiau vis dažniau reikėtų susimąstyti dėl maisto kokybės. Taigi vienas pirmųjų patarimų yra ne tik maitintis reguliariai, bet ir atkreipti dėmesį, iš kur atkeliauja maistas ant mūsų stalo. Jei tik įmanoma, derėtų rinktis namuose gaminamą maistą, o jei tokios galimybės neturite, stengtis vengti riebių, keptų  ar greitai paruošiamų (užšaldytų) patiekalų. Taip pat svarbu nepamiršti daržovių, stengtis, kad organizmas gautų kuo įvairesnių produktų( skaidulų - baltymų), ir, žinoma, gerti pakankamai vandens. Visais mitybos klausimais itin pravartu pasikonsultuoti su mitybos specialistais.

Fizinis neaktyvumas – tai dar vienas aspektas, kuris gali lemti virškinimo problemų atsiradimą. Judėjimo trūkumas daugelio negalavimų priežastis, ne išimtis ir virškinimo sutrikimai. Fizinis aktyvumas (pavyzdžiui, mankšta) gali trukti vos keletą minučių kasdien, bet tai jau turės didžiulę naudą Jūsų sveikatai, pagerins skrandžio motorikos (judesio) ar skrandžio sulčių-fermentų išskyrimą. 

Sekti savo sveikatos būklę, atliekant tyrimus, – tai dar vienas patarimas, kuriuo svarbu pasinaudoti. Statistikos duomenimis, tik vienas iš dešimties žmonių žino, kad serga virškinamojo trakto ligomis ir koreguoja savo įpročius. Todėl netapkite tais devyniais iš dešimties, o pajutę pirmuosius simptomus, įvertinkite savo virškinimo sistemos veiklą. Pasinaudojus virškinamojo trakto tyrimų programa, galima nustatyti besimptomes ir „tylias“ virškinimo ligas, kurių požymiai išryškėja tik ligai progresavus. 

Kaip ir ką valgyti, kai sutrinka virškinimas?

Jei Jums sutriko virškinimas, rinkitės lengvai virškinamą maistą, kuris sukeltų kuo mažiau diskomforto. Štai keletas mūsų gydytojų rekomendacijų, kaip ir ką valgyti, kai sutrinka virškinimas:

• Neriebus maistas. Daug riebalų turintis maistas gali pabloginti virškinimo sutrikimo simptomus, nes yra sunkiau virškinamas ir gali padidinti skrandžio rūgšties gamybą. Rinkitės liesus baltymus, pavyzdžiui, vištieną, kalakutieną, žuvį ir tofu.
• Dažnesnis valgymas mažesnėmis porcijomis. Didelis maisto kiekis gali apsunkinti virškinimo sistemą. Vietoj to stenkitės valgyti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau.
• Lengvai virškinami vaisiai ir daržovės. Kai kurie daug skaidulų turintys maisto produktai gali sustiprinti virškinimo sutrikimo simptomus. Rinkitės lengvai virškinamus produktus, pavyzdžiui, bananus, melionus, obuolius be odelės, morkas ir bulves be odelės. Venkite žalių daržovių ir rūgščių vaisių, tokių kaip apelsinai ir pomidorai, ypač jei jaučiate, kad jie sustiprina simptomus.
• Viso grūdo dalių produktai. Daug sudėtinių angliavandenių turintys maisto produktai, pavyzdžiui, avižiniai dribsniai, rudieji ryžiai ir viso grūdo dalių duona, gali būti geras pasirinkimas. Jie turi ląstelienos, tačiau pernelyg neapsunkina virškinimo sistemos.
• Imbieras. Žinomas dėl savo virškinimo sistemai naudingų savybių, jis gali padėti sumažinti pykinimą ir pagerinti virškinimą. Imbieras gali būti vartojamas arbatoms, patiekalams ar net kaip maisto papildas.
• Žolelių arbatos. Pipirmėčių, ramunėlių ar pankolių arbatos gali padėti nuraminti virškinimo sistemą.
• Vandens vartojimas. Gerkite pakankamai vandens, tačiau venkite gerti daug vandens valgio metu, nes tai gali sukelti pilvo pūtimą.
• Trigerių vengimas. Šokoladas, gėrimai su kofeinu ir alkoholis gali sustiprinti virškinimo sutrikimo simptomus, todėl geriausia jų vengti.
• Lėtas valgymas. Valgykite lėtai ir kruopščiai kramtydami, kad nepersivalgytumėte ir mažiau apkrautumėte virškinimo sistemą.

Individualus maisto produktų toleravimas gali būti skirtingas, todėl svarbu įsiklausyti į savo kūną ir pastebėti, kurie maisto produktai sustiprina arba palengvina Jūsų simptomus. 

    
Kada vertėtų kreiptis į specialistus?    

Viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pykinimas, galvos ar nuolatinis pilvo skausmas gali būti signalas, jog kilo rimtų bėdų. Tam, kad trumpalaikiai negalavimai neperaugtų į ligas, dera sekti savo sveikatos būklę ir pasitarti su šeimos gydytoju arba vaistininku. 

Būkite sveiki ir skirkite daugiau dėmesio savo gyvenimo kokybei. Tegul sutrikęs virškinimas netampa ilgalaike problema, o dar geriau – tegul pavyksta jo išvengti.