.jpg)
Bronchinė astma – lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti dusulio ir/ar kosulio priepuoliais, ypač naktį ir ryte. Astma skiriasi savo sunkumu ir klasifikuojama remiantis priepuolių dažnumu – pagal juos skiriamas skirtingas gydymas. Vienas svarbiausių tyrimų diagnozės patvirtinimui yra spirometrija. Šis tyrimas skirtas įvertinti kvėpavimo funkciją matuojant iškvepiamo ir įkvepiamo oro kiekį, tačiau reikalingi ir laboratoriniai tyrimai. Juos atlikus, galima atmesti kitas, į astmą panašias ligas, išsiaiškinti, kam žmogus alergiškas, ir taip sumažinti priepuolių riziką (vengiant alergeno). Plačiau apie bronchinę astmą, jos simptomus, diagnostiką ir gydymą pasakojame šiame įraše.
Kaip jau žinote, bronchinė astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Jai būdinga bronchų obstrukcija, kuri išnyksta savaime arba gydant, ir padidėjęs bronchų jautrumas įvairiems dirgikliams. Nėra visiškai aišku, kodėl susergama šia liga. Tai gali nulemti alergija, aplinkos faktoriai ir genetiniai veiksniai.
Astmai būdingi skirtingi dominuojantys simptomai, išsivystymo mechanizmai ir atsakas į gydymą. Dėl šios priežasties ji skirstoma į fenotipus, iš kurių pagrindiniai yra šie:
Dažniausiai ši liga atsiranda dėl alergijos įkvepiamiems alergenams (alerginė astma), tokiems kaip žiedadulkės, naminiai gyvūnai, dulkių erkės, pelėsis ir kt. Astma glaudžiai susijusi su alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu ir kitomis alerginėmis ligomis.
Dusulio priepuolius gali išprovokuoti fizinis krūvis, aštrūs kvapai, rūkalų dūmai, šaltis, stresas. Dažnai astmos paūmėjimus išprovokuoja virusinė kvėpavimo takų infekcija.
Lietuvoje bronchine astma serga apie 5 proc. žmonių. Ši liga dažniausiai prasideda vaikystėje, pusė atvejų išryškėja iki 10 metų. Berniukai astma serga du kartus dažniau nei mergaitės, bet vėliau, apie 30 gyvenimo metus, sergamumo dažnis susilygina.
Paveldima astma dažniausiai pasireiškia kartu su egzema ir alergija. Nutukimas taip pat gali didinti astmos riziką. Nepaveldima astma gali būti liekamasis reiškinys po kvėpavimo takų infekcijos, pasireikšti dėl įvairių medžiagų darbinėje aplinkoje, taršos vidaus ir išorės aplinkoje, įvairių mitybos aspektų ir tabako rūkymo, jei žmogus yra rizikos grupėje susirgti astma.
Ankstyvos alergijos ir sunkios infekcijos laikomos svarbiais rizikos veiksniais, sukeliančiais progresiją iki astmos. Todėl kūdikiai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai, kuriems nuolat pasikartoja viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, priskiriami rizikos grupei.
Pastebėtina, kad žindymas padeda kūdikiui suformuoti tinkamą imuninės sistemos atsaką į būsimus aplinkos dirgiklius ateityje, o kartu sumažinti vaiko riziką susirgti astma.
Iki šiol nėra tiksliai žinoma, kodėl kai kurie vaikai suserga astma. Manoma, kad tam įtakos gali turėti genetinis polinkis. Tačiau net jam ir esant, vaikui augant tinkamoje aplinkoje, liga gali nepasireikšti. Todėl astmos išsivystymą lemiantys veiksniai gali būti tiek genetiniai, tiek nulemti aplinkos poveikio.
Bronchine astma sergantiems vaikams dažnai nustatomas padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams. Dažniausi iš jų yra šie:
Dar viena galima astmos išsivystymo vaikams priežastis – aplinkos oro tarša.
Manoma, kad vaiko riziką susirgti astma žymiai padidina ir mažas gimusio kūdikio svoris. Vis dėlto galimi šio ryšio mechanizmai dar nėra gerai ištyrinėti.
Astma suaugusiam žmogui gali atsirasti dėl tokių veiksnių kaip:
Vyresniame amžiuje pasireiškusi ir diagnozuota bronchinė astma dažniausiai būna nealerginės kilmės.
Ši liga atpažįstama iš tam tikrų jai būdingų simptomų. Pirmieji bronchinės astmos požymiai prasideda čiauduliu, išskyromis iš nosies, o baigiasi dusuliu, kurio metu sunku kvėpuoti, net iškvėpimui reikia didelių pastangų. Ši liga vystosi ciklais: po ryškių paūmėjimų kuriam laikui atlėgsta. Negydoma astma gali turėti liūdnas pasekmes.
Astmai būdingi požymiai ir simptomai:
Astmos sukeliami negalavimai gali pasireikšti tik tam tikrais metų laikais, nepriklausyti nuo sezoniškumo arba gali trukti ištisus metus. Bronchinės astmos simptomai gali būti trumpalaikiai, trunkantys vos kelias minutes ar valandas, tačiau gali kartotis keletą kartų per parą.
Astmos priepuolius gali išprovokuoti virusai, peršalimas, įvairūs alergenai, fizinis krūvis ar emocinė įtampa, šaltas oras, tabako dūmai.
Priepuolio metu susitraukia bronchų raumenys ir pabrinksta gleivinė, todėl susiaurėja jų spindis ir žmogus pradeda dusti. Kai priepuolis stiprus, ligoniui stinga oro, pamėlsta lūpos ar visas veidas. Dažniausiai astmos priepuolis prasideda naktį. Jo metu pasidaro sunkiau kvėpuoti, atsiranda dusulys, kvėpuojant girdisi švokščiantis garsas. Priepuoliui pasibaigus, kai išnyksta bronchų spazmai, išsiskiria gleivių. Jei liga progresuoja, priepuoliai vis sunkėja.
Remiantis statistikos duomenimis, sunkūs astmos priepuoliai kasmet pasiglemžia kelių tūkstančių žmonių gyvybes. Todėl esant ilgai trunkančiam kosuliui, dusuliui, reikėtų kreiptis į gydytoją. Kuo anksčiau bus nustatyta diagnozė, tuo daugiau galimybių kontroliuoti šią ligą ir išvengti jos paūmėjimų.
Siekiant padėti astmos priepuolio ištiktam žmogui, ypač svarbu nepanikuoti, nuraminti dūstantįjį, paprašyti jo kvėpuoti rečiau ir giliau.
Kitas žingsnis – padėti surasti kvėpavimą lengvinančių vaistų ir paraginti jų įsipurkšti. Vaistų efektas turėtų pasireikšti po 5 min. Jei poveikio nėra, vaistų reikėtų įpurkšti pakartotinai.
Paciento nereikėtų guldyti, o leisti jam pačiam susirasti patogią padėtį.
Nustatyti astmą padeda detalus paciento ištyrimas ir kvėpavimo funkcijos tyrimas – spirometrija. Naudojant šį metodą, išmatuojamas didžiausias iškvėpimo greitis. Tai leidžia ne tik diagnozuoti ligą, bet ir įvertinti jos sunkumą, sekti gydymo rezultatus.
Įtariant bronchinę astmą, rekomenduojama atlikti:
Kuris (-ie) astmos tyrimas (-ai) reikalingas (-i), nusprendžia gydytojas.
Astmą kūdikiams diagnozuoti itin sunku. Vyresniems vaikams ši liga gali būti diagnozuojama remiantis vaiko ligos istorija, simptomais, apžiūra bei tyrimais.
Bronchinės astmos gydymas priepuolio metu ir tarp priepuolių skiriasi. Taip pat jis priklauso nuo ligos simptomų sunkumo ir dažnio. Atsižvelgiant į tai, ligoniams gali būti skiriami tokie vaistai nuo bronchinės astmos:
Šiuolaikinis astmos gydymas padeda gerokai sumažinti priepuolių pasikartojimą. Todėl ligoniai gali gyventi visavertį gyvenimą.
Tinkamai nesigydant astmos priepuoliai vis dažnėja, vystosi plaučių pažeidimas, sutrinka širdies veikla. Susirgus vaikystėje, gali deformuotis krūtinės ląsta, sutrikti vaiko augimas.
Bronchinė astma – viena dažniausių lėtinių ligų, kuria visame pasaulyje serga apie 300 mln. žmonių. Tačiau tinkamai gydantis, šiandien ji gali būti sėkmingai kontroliuojama. Taigi, tikimės, kad šis įrašas padėjo geriau suprasti šią ligą ir atsakingo gydymosi svarbą.
