Gimdos kaklelio vėžys – piktybinis gimdos kaklelio susirgimas, atsirandantis supiktybėjus gimdos kaklelio ląstelėms. Svarbiausias jo atsiradimo veiksnys yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), ypač 16 ir 18 jo serotipai. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 500 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, ypač 35–49 metų moterims. Du dažniausi šios ligos tipai yra plokščiųjų ląstelių karcinoma ir adenokarcinoma. Liga klastinga tuo, kad pradinėse stadijoje gali būti besimptomė, o pagrindinis simptomas – kraujavimas iš makšties – dažnai pasireiškia vėlesnėse ligos stadijose. Dėl šios priežasties taikoma arba skatinama profilaktinių citologinių patikrinimų praktika siekiant aptikti pakitusias ląsteles pirminėse ląsteles pirminėse ligos stadijose.
Ikivėžiniai gimdos kaklelio pakitimai retai sukelia simptomus. Vienintelis būdas sužinoti, ar yra nenormalių ląstelių, galinčių išsivystyti į vėžį, tai atlikti gimdos kaklelio citologinį tyrimą (PAP).
Būklei pažengus, dažniausiai pasireiškia tokie gimdos kaklelio vėžio požymiai ir simptomai:
Nors šiuos požymius bei simptomus gali sukelti ir kitos būklės, jeigu jie atsirado, būtinai praneškite apie tai savo gydytojui. Atlikęs reikiamus tyrimus, jis nustatys, ar tai nėra pirmieji gimdos kaklelio vėžio simptomai. Kuo anksčiau nustatomi ikivėžiniai ląstelių pakitimai ar vėžys, tuo daugiau galimybių neleisti šiai ligai pasireikšti arba ją pagydyti.
Kalbant apie tai, kas sukelia gimdos kaklelio vėžį, kaip dažniausią priežastį galima išskirti žmogaus papilomos virusą. Jo, taip pat gimdos kaklelio riziką gali padidinti tokie veiksniai kaip:
Esant rizikos veiksniams, visada kyla didesnė tikimybė susirgti. Tačiau kartais pasitaiko atvejų, kai nesant koreguojamiems rizikos veiksniams, pacientės vis tiek suserga. Todėl labai svarbu šalinti koreguojamus rizikos veiksnius, aptarti juos su gydytoju ir žinoma dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencijoje.
Šiuo metu rinkoje šią ligą galima valdyti skiepijantis vakcina nuo ŽPV ir periodiškai tikrinantis – atliekant diagnostinius tyrimus ir šalinant rizikos veiksnius:
Sėkminga gimdos kaklelio vėžio prevencija apima skirtingų priemonių derinimą. Plačiau apie jas pasakojame toliau tekste.
Kai pasirodo pirmieji gimdos kaklelio vėžio simptomai, liga jau būna pažengusi. Norint anksti aptikti gimdos kaklelio ląstelių pakitimus, būtina reguliari profilaktinė patikra. Daugumoje išsivysčiusių šalių, taip pat ir Lietuvoje, moterys reguliariai profilaktiškai tikrinamos nuo 25 iki 60 metų amžiaus. Tai leidžia pastebėti ir pradėti gydyti ankstyvus gimdos kaklelio ląstelių pakitimus, nelaukiant, kol jie progresuos ir taps vėžiniais.
Profilaktinio patikrinimo metu 25–34 m. moterims paimamas gimdos kaklelio ląstelių mėginys, ir atliekamas šių ląstelių citologinis tyrimas. Jo tikslas – nustatyti, ar yra pakitusių ląstelių, kurios gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. Moterims, vyresnėms nei 35 m., pirmiausiai tiriama ŽPV ir esant radiniams, toliau atliekamas detalesnis ištyrimas. Daugiau apie skirtingus gimdos kaklelio vėžio prevencijos tyrimus galite sužinoti čia.
Dar viena gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonė – skiepai. Yra keletas vakcinos variantų. Pats naujausias – devynvalentė vakcina, kuria galima pasiskiepyti ir Lietuvoje.
Dauguma sveikatos priežiūros specialistų rekomenduoja paskiepyti mergaites ir berniukus (vyrai laikomi pagrindiniais žmogaus papilomos viruso nešiotojais, be to, šis virusas jiems gali sukelti analinės srities, burnaryklės ar varpos vėžį) iki lytinio gyvenimo pradžios. Tačiau skiepytis verta ir toms moterims, kurios jau gyvena lytinį gyvenimą, nes tokiu būdu sumažinama rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu.
Lietuvoje nuo 2016 metų visos vienuolikos metų sulaukusios mergaitės nemokamai skiepijamos vakcina nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Ja galima pasiskiepyti ir klinikose „Antėja“.
Gimdos kaklelio vėžio diagnostika gali apimti daugybę tyrimų. Paprastai jie paskiriami atsižvelgiant į pacientės amžių ir būklę, įtariamą vėžio tipą, požymius bei simptomus, taip pat ankstesnius tyrimų rezultatus. Be to, kai kurie tyrimai gali padėti įvertinti, kuris gydymo būdas būtų efektyviausias. Galutinė diagnozė, kaip ir daugeliu kitų vėžio atvejų, nustatoma atliekant biopsiją. Jeigu to padaryti neįmanoma, gali būti pasiūlomi kiti tyrimo metodai.
PAP tyrimui naudojami nuo makšties ir gimdos kaklelio išorinio paviršiaus paimti ląstelių mėginiai. Tradicinius PAP tyrimus kartais sunku vertinti, nes ląstelės ant objektinio stiklelio gali būti išdžiūvusios, padengtos gleivių ar kraujo arba sulipusios tarpusavyje.
Gimdos kaklelio citologinis tyrimas skystoje terpėje padeda lengviau aptikti vėžines ląsteles. Prieš jį atliekant iš mėginio pašalinamos gleivės arba kraujas. o tada ląstelės plonu sluoksniu paskleidžiamos ant objektinio stikliuko, Terpę su išsaugotomis mėginio ląstelėmis tuo pačiu metu galima naudoti kitiems tyrimams, pavyzdžiui, ŽPV.
Jei atlikus PAP tyrimą nustatyta, kad yra pakitusių ląstelių, ir ŽPV testas teigiamas, diagnozės patvirtinimui reikia tokių papildomų tyrimų kaip:
Norint nustatyti, ar vėžys neišplitęs už gimdos kaklelio ribų, gali būti atliekami papildomi tyrimai.
Siekiant taikyti pacientei tinkamiausią gydymo būdą, būtina nustatyti vėžio stadiją, kuri atspindi naviko dydį ir vėžio išplitimą į kitas kūno dalis. Jei atlikus biopsiją manoma, kad vėžys pažengęs ir gali būti išplitęs, reikalingi papildomi tyrimai:
Ligos stadija nustatoma apibendrinus visus atliktų tyrimų rezultatus ir vertinama pagal Tarptautinės ginekologijos ir akušerijos federacijos (FIGO) sistemą:
Ikivėžiniai pakitimai gimdos kaklelyje vadinami gimdos kaklelio karcinoma in situ.
Šiuolaikiniams gimdos kaklelio vėžio gydymo metodams priskiriama:
Visi šie metodai gali būti derinami tarpusavyje. Gydymo pasirinkimą lemia įvairūs faktoriai, tokie kaip vėžio stadija, bendra pacientės sveikatos būklė.
Galimi gimdos kaklelio vėžio gydymo būdai yra:
Tai, ar išgydomas gimdos kaklelio vėžys, priklauso nuo to, kaip anksti jis pastebimas ir pradedama gydyti. Laiku aptikus ryškius ikivėžinius pokyčius, jie išgydomi beveik visoms pacientės. Tačiau, jei vėžys išplinta, jo gydymas būna sudėtingas, ilgas ir ne visada sėkmingas.
Tinkama prevencija gali padėti išvengti šios klastingos ligos. Nors tai, per kiek laiko išsivysto gimdos kaklelio vėžys, pakankamai individualu, paprastai jam atsirasti reikia ne metų ir ne trijų. Todėl labai svarbu reguliariai atlikti gimdos kaklelio vėžio tyrimus ir pasiskiepyti.
