Plačiausias kraujo tyrimų tinklas Lietuvoje
Online registracija + tyrimų rezultatai
0
0

Podagra

Podagra – lėtinė metabolinė organizmo liga, kuomet yra sutrikusi šlapimo rūgšties apykaita, todėl kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose padidėja jos kiekis. Iš šlapimo rūgšties formuojasi natrio uratiniai kristalai, kurie nusėda sąnariuose. Tai sukelia vieno ar kelių sąnarių skausmus ir riboja judesius. Podagros priepuolis gali pasireikšti staiga - dažnai nuo jo pabundama vidury nakties, pajutus didžiojo kojos piršto deginimą. Jis tampa labai jautrus, todėl netgi patalynės svoris gali atrodyti nepakeliamas. Daugiau apie tai, kas yra podagra, kokie jos simptomai, priežastys ir gydymas, toliau tekste.

Podagros simptomai

Podagros simptomai ir požymiai beveik visada atsiranda staiga - dažniausiai naktį arba anksti ryte. Pasireikšti gali tokie simptomai:

  • Intensyvus sąnarių skausmas. Podagra paprastai pažeidžia didįjį kojos pirštą, tačiau taip pat gali atsirasti ir bet kuriame kitame sąnaryje: kulkšnies, kelio, alkūnės, riešo ir piršto. Skausmas stipriausias būna pirmąsias 4–12 valandų nuo jo atsiradimo. 
  • Nuolatinis diskomfortas. Sumažėjus skausmui, sąnarių diskomfortas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Vėlesni podagros priepuoliai gali trukti ilgiau ir paveikti daugiau sąnarių. 
  • Uždegimas ir paraudimas. Pažeistas sąnarys (arba sąnariai) patinsta, tampa jautrus, šiltas ir parausta.
  • Ribotas judesių diapazonas. Podagrai progresuojant, gali tapti sunku normaliai judinti sąnarius.

Jeigu Jums pasireiškė bet kokie podagros požymiai ir simptomai, kuo skubiau kreipkitės į „Antėja laboratorija“ specialistus. Jie pasiruošę suteikti visą reikalingą pagalbą. Laiku atliktas podagros tyrimas gali padėti diagnozuoti ligą ir pradėti jos gydymą.

Podagros priežastys

Dažniausiai pasitaikanti yra pirminė arba idiopatinė podagra, kuria sergant nėra nustatomos aiškios hiperurikemijos (padidėjusios šlapimo rūgšties koncentracijos kraujyje) priežastys.

Antrinė podagra pasireiškia tada, kai dėl kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose padidėjusio šlapimo rūgšties kiekio atsiranda natrio uratinių kristalų. Šlapimo rūgštis organizme gaminama skaidant purinus – medžiagas, kurios natūraliai randamos žmogaus kūne. Purinų taip pat yra tam tikruose maisto produktuose, tokiuose kaip raudona mėsa, kepenys. Jų taip pat gausu jūros gėrybėse: ančiuviuose, sardinėse, midijose, šukutėse, upėtakiuose, tunuose. Šlapimo rūgšties kiekį organizme didina vaisių cukraus (fruktozės) turintys gėrimai bei alkoholiniai gėrimai, ypač alus.

Įprastai ji ištirpsta kraujyje ir per inkstus patenka į šlapimą,  tačiau kartais šlapimo rūgšties gaminama per daug arba inkstai jos pašalina per mažai. Tokiais atvejais rūgštis gali kauptis formuodama aštrius, į adatą panašius uratinius kristalus, kurie sukelia skausmą, uždegimą ir patinimą. Kitaip tariant, susergama podagra.

Rizikos veiksniai, galintys lemti podagros išsivystymą

Podagros rizika išauga tuomet, kai organizme yra didelis šlapimo rūgšties kiekis. Jam įtakos turi veiksniai, tokie kaip:

  • Dieta. Valgant daug raudonos mėsos ir vėžiagyvių, taip pat geriant daug fruktozės turinčių gėrimų, padidėja šlapimo rūgšties kiekis, o kartu ir podagros išsivystymo rizika.
  • Alkoholio (ypač alaus) vartojimas. Tai irgi prisideda prie didesnės šios lėtinės ligos atsiradimo tikimybės.
  • Svoris. Antsvorio turinčių žmonių kūne gaminama daugiau šlapimo rūgšties, o inkstai ją sunkiau pašalina.
  • Sveikatos būklė. Tam tikros ligos ir būklės lemia didesnę podagros išsivystymo riziką. Tai gali būti negydomas aukštas kraujospūdis (arterinė hipertenzija) ir lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, nutukimas, metabolinis sindromas, širdies ir inkstų ligos.
  • Tam tikrų vaistų vartojimas. Mažos aspirino dozės ir kai kurie vaistai, naudojami hipertenzijai kontroliuoti (tiazidiniai diuretikai, angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai ir beta blokatoriai), taip pat gali padidinti šlapimo rūgšties kiekį organizme. Tokiu poveikiu kartais pasižymi ir vaistai nuo atmetimo reakcijos, vartojami po organų persodinimo.
  • Paveldimumas. Jeigu kiti šeimos nariai sirgo arba serga podagra, tikimybė susirgti tokia liga yra didesnė.
  • Amžius ir lytis. Podagra dažniau pasireiškia vyrams, nes jų organizme yra didesnis šlapimo rūgšties kiekis. Tačiau moterims po menopauzės jis taip pat padidėja. Didesnė rizika susirgti šia liga gresia vyrams nuo 30 iki 50 metų amžiaus ir moterims po menopauzės.
  • Neseniai atlikta operacija arba patirta trauma. Kartais tai irgi gali sukelti podagros priepuolį. Kai kuriems žmonėms šios ligos paūmėjimą sukelia skiepai.

Vizito klinikoje metu gydytojas gali įvertinti būdingus rizikos veiksnius ir pateikti atitinkamas rekomendacijas. Ieškote patyrusių specialistų, kurie suteiktų profesionalią pagalbą? Susisiekite su mumis. Maloniai atsakysime į rūpimus klausimus ir padėsime rasti norimą specialistą.

Podagros diagnostika

Podagros diagnostika gali būti sudėtinga, nes šios ligos ir kitų sveikatos sutrikimų simptomai būna panašūs. Daugeliui pacientų pasireiškia hiperurikemija, todėl svarbiausias diagnostinis podagros tyrimas, leidžiantis patvirtinti šią ligą, yra natrio uratinių kristalų nustatymas sąnarių skystyje. Jis atliekamas imant kraujo mėginį, pagal kurį nustatoma padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija (vyrams > 420 µmol/l, moterims > 360 µmol/l).

Visgi podagros priepuolio metu šlapimo rūgšties kiekis kraujyje gali būti nepadidėjęs. Dėl šios priežasties, pasireiškus ligai būdingiems požymiams, podagros tyrimas turėtų būti kartojamas priepuoliui praėjus. Priepuolio metu kraujyje gali būti šiek tiek padidėjęs leukocitų skaičius. Taip pat gali būti padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) ir C reaktyvinio baltymo kiekis (CRB).

Ligos pradžioje, atlikus pažeistų sąnarių rentgenogramas, gali būti matomas minkštųjų audinių paburkimas, o vėlesnėse stadijose – kaulinės destrukcijos požymiai.

Podagros gydymas

Kaip jau minėjome, pagrindinė podagros priežastis yra hiperurikemija, arba kitaip: padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje. Jeigu ji nustatoma, tačiau podagros priepuoliai nepasireiškė, paprastai nėra skiriamas specifinis gydymas. Tokiu atveju rekomenduojama keisti mitybos įpročius: vengti daug purinų turinčių maisto produktų (riebios mėsos ir žuvies, jūros gėrybių, ankštinių daržovių), taip pat riboti alkoholio, ypač alaus, vartojimą. 

Ūmus podagros priepuolis gydomas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU), o retais atvejais ir hormoniniais vaistais. Ligos pažeistam sąnariui apsaugoti gali būti naudojamas įtvaras, o skausmo mažinimui – vietinė šalčio terapija. Ištikus podagros priepuoliui, patariama valgyti nekaloringą maistą, taip pat gerti daug (2–3 litrus per parą) skysčių (geriausia negazuoto mineralinio vandens). 

Ligos priepuoliams kartojantis, taikomas specifinis podagros gydymas. Jo metu dažniausiai naudojami vaistai, mažinantys šlapimo rūgšties susidarymą arba didinantys jos išsiskyrimą per inkstus. Prieš paskiriant tokį gydymą, būtina atidžiai įvertinti paciento inkstų funkciją, jo amžių, taip pat kitas lėtines ligas ir būkles.

Dieta sergant podagra

Tinkama mityba sergant podagra gali padėti sumažinti šlapimo rūgšties kiekį kraujyje, pasikartojančių priepuolių riziką ir sulėtinti sąnarių pažeidimo progresavimą.

Ko negalima valgyti sergant podagra?

Sergant šia liga rekomenduojama vengti:

  • subproduktų (kepenų, inkstų ir pan.);
  • raudonos mėsos (jautienos, ėrienos ir kiaulienos);
  • kai kurių jūros gėrybių (ančiuvių, vėžiagyvių, sardinių, tunų);
  • daug purino turinčių daržovių (šparagų, špinatų);
  • alkoholio (alaus ir distiliuotų gėrimų);
  • saldaus maisto ir gėrimų;
  • natūralių vaisių sulčių.

Apribojus šių produktų vartojimą arba visiškai jų atsisakius, sergantieji podagra gali pagerinti savo sveikatos būklę.

Ką valgyti sergant podagra?

Geriausias maistas sergant podagra yra šis:

  • mažai riebūs ir neriebūs pieno produktai, tokie kaip jogurtas ir liesas pienas;
  • švieži vaisiai ir daržovės;
  • riešutai, riešutų sviestas ir grūdai;
  • riebalai ir aliejus;
  • bulvės, ryžiai, duona ir makaronai;
  • kiaušiniai (svarbu vartoti saikingai);
  • žuvis ir vištiena;
  • daržovės (išskyrus špinatus ir šparagus).

Kalbant apie sergančiųjų podagra dietą, svarbu įvertinti ne tik tai, kas valgoma, bet ir kas geriama. 

Šiuo atveju reikėtų gerti daug skysčių, iš kurių bent pusę turėtų sudaryti vanduo. Vitaminas C, kurio gausu apelsinų sultyse, taip pat gali padėti sumažinti šlapimo rūgšties kiekį kraujyje, tačiau jį padidinti gali didelė fruktozės koncentracija,  todėl apelsinų sultis patariama gerti saikingai. Naudinga šiuo atveju gali būti ir kofeino turinti kava, tačiau ją vartoti taip pat reikėtų saikingai.

Pajutote nemalonius simptomus, perspėjančius apie podagrą? Tuomet nedelskite ir kuo skubiau užsiregistruokite vizitui „Antėja laboratorija“. Čia dirbantys rūpestingi gydytojai kruopščiai įvertins Jūsų sveikatos būklę ir paskirs reikiamus tyrimus.