Varginanti mažakraujystė – ne tik dėl geležies stygiaus

Mažakraujyste arba anemija vadinama būklė, pasireiškianti eritrocitų ir/arba hemoglobino kiekio sumažėjimu periferiniame kraujyje, dėl to pablogėjusiu deguonies transportu į audinius ir audinių hipoksija (nepakankamu audinių aprūpinimu deguonimi). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) anemiją apibrėžia kaip būklę, kada vyrų ir moterų hemoglobino kiekis atitinkamai mažesnis nei 130 g/l ir 120 g/l. 

PSO duomenimis, pasaulyje anemija serga kas trečias žmogus. Tai svarbi visuomenės sveikatos problema, ypač aktuali besivystančiose pasaulio šalyse. Labiausiai pažeidžiamos grupės yra ikimokyklinio amžiaus vaikai, moterys ir vyresnio amžiaus žmonės. Klinikinėje praktikoje dažniausiai pasitaiko geležies, vitamino B12, folinės rūgšties stokos ir lėtinių ligų sukelta anemija.

Mažakraujystė gali būti ūminė arba lėtinė. Ūminė mažakraujystė gali kilti dėl stipraus nukraujavimo arba dėl staigaus eritrocitų kiekio sumažėjimo. Lėtinė mažakraujystė vystosi be žymesnių simptomų, kadangi juos „maskuoja“ lėtinių ligų (navikai, diabetas, lėtinis inkstų nepakankamumas) simptomai arba organizmas per ilgą laiką adaptuojasi prie anemijos.

Galimi nusiskundimai ir mažakraujystės simptomai

Labai dažnai žmonės serga mažakraujyste to nežinodami, nes simptomai nėra labai ryškūs ir lieka nepastebimi ilgus metus. Pagrindiniai mažakraujystės simptomai susiję su nepakankamu audinių aprūpinimu deguonimi: gali pasireikšti bendras silpnumas, nuolatinis nuovargis, mieguistumas, kartais galvos skausmai, svaigimas, ar net dusulys (iš pradžių – tik fizinio krūvio metu, vėliau – nuolat, net ramybės metu), padažnėjęs širdies plakimas. Šie simptomai būdingi bet kurios kilmės anemijai. Taip pat gali varginti plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas, liežuvio deginimas, netvirta eisena, kankinti skonio ir uoslės pakitimai, odos blyškumas. Dėl ilgalaikės anemijos žmogus tampa dirglus, pasyvus, mieguistas, pablogėja atmintis ir dėmesio koncentracija.

Mažakraujystės tyrimų programą rekomenduojama atlikti, jei jaučiate vieną ar kelis iš prieš tai išvardintų simptomų. Norint nustatyti anemiją, būtina atlikti bendrą kraujo tyrimą, o siekiant identifikuoti anemijos priežastis reikia atlikti geležies, feritino, vitamino B12, folinės rūgšties bei kitus tyrimus dėl lėtinių ligų ar galimo slapto kraujavimo.

Šeimos gydytojai savo darbe su mažakraujystės diagnoze susiduria kiekvieną dieną. Mažakraujystės tyrimas yra dažnas. Teko konsultuoti pacientą, kurio bendrame kraujo tyrime buvo labai sumažėjęs hemoglobino ir eritrocitų kiekis. Anemijos priežasties patikslinimui buvo paskirti papildomi tyrimai (folinės rūgšties, feritino, vitamino B12, iFOB reakcija slaptam kraujavimui), taip pat ir pilvo organų echoskopija. Gauti tyrimų rezultatai leido įtarti onkologinį procesą, todėl pacientas nedelsiant buvo nukreiptas specialisto konsultacijai. Svarbu pažymėti, kad pacientas anksčiau labai seniai darėsi kraujo tyrimus ir nejautė ryškesnių sveikatos nusiskundimų. Toks pavyzdys tik įrodo, kaip svarbu laiku atlikti profilaktinius tyrimus – nuo to priklauso ir gydymo efektyvumas.

Jei įtariate mažakraujystę, būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją, kuris paskirs Jums tyrimus, nustatys tikslią ligos priežastį ir paskirs tinkamą gydymą.

Patarimai geresnei savijautai

• Mažakraujystės rizikos išvengti padės įvairi mikroelementais ir vitaminais gausi bei subalansuota mityba:
• produktai, kuriuose gausu geležies – raudona mėsa, brokoliai, špinatai, burokėliai, jūros gėrybės, sojų pupelės, moliūgų sėklos, juodasis šokoladas (kakava), tofu.
• folinės rūgšties (vitamino B9) šaltiniai – kepenys, žalialapės daržovės (špinatai, petražolės, salotų lapai, brokoliai, šparagai, pupelės, lęšiai), kviečių gemalai, avokadai, apelsinų sultys, pienas.
• produktai, kuriuose randama daugiausiai vitamino B12 – kiaušiniai (ypač kiaušinių tryniai), kepenys, inkstai, žuvis,  kiauliena, paukštiena.
• Atkreipkite dėmesį, jog geležies pasisavinimą gerina askorbo rūgštis (vitaminas C), slopinanti geležies oksidaciją. Valgant daržoves kartu su mėsa, paukštiena ar žuvimi, geležies pasisavinimas iš augalinių produktų padidėja iki 3 kartų!
• Asmenims, kurie turi polinkį į mažakraujystę nerekomenduojama vartoti daug kavos, juodosios arbatos, alkoholio, pieno, riebaus maisto, nes šie produktai slopina geležies pasisavinimą.
• Geležies atsargos gali išsekti ir dėl ilgalaikio streso, kurio metu organizmas sunaudoja daugiau geležies nei įprastai. Dėl to rekomenduojama vengti konfliktinių, stresinių situacijų, daugiau juoktis, užsiimti mėgstama, raminančia veikla, kuri padėtų atsipalaiduoti ir mėgautis gyvenimu!