Mažakraujyste arba anemija vadinama būklė, pasireiškianti eritrocitų ir/arba hemoglobino kiekio sumažėjimu periferiniame kraujyje, dėl to pablogėjusiu deguonies transportu į audinius ir audinių hipoksija (nepakankamu audinių aprūpinimu deguonimi). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) anemiją apibrėžia kaip būklę, kada vyrų ir moterų hemoglobino kiekis atitinkamai mažesnis nei 130 g/l ir 120 g/l.
PSO duomenimis, pasaulyje anemija serga kas trečias žmogus. Tai svarbi visuomenės sveikatos problema, ypač aktuali besivystančiose pasaulio šalyse. Labiausiai pažeidžiamos grupės yra ikimokyklinio amžiaus vaikai, moterys ir vyresnio amžiaus žmonės. Klinikinėje praktikoje dažniausiai pasitaiko geležies, vitamino B12, folinės rūgšties stokos ir lėtinių ligų sukelta anemija.
Mažakraujystė gali būti ūminė arba lėtinė. Ūminė mažakraujystė gali kilti dėl stipraus nukraujavimo arba dėl staigaus eritrocitų kiekio sumažėjimo. Lėtinė mažakraujystė vystosi be žymesnių simptomų, kadangi juos „maskuoja“ lėtinių ligų (navikai, diabetas, lėtinis inkstų nepakankamumas) simptomai arba organizmas per ilgą laiką adaptuojasi prie anemijos.
Labai dažnai žmonės serga mažakraujyste to nežinodami, nes simptomai nėra labai ryškūs ir lieka nepastebimi ilgus metus. Pagrindiniai mažakraujystės simptomai susiję su nepakankamu audinių aprūpinimu deguonimi: gali pasireikšti bendras silpnumas, nuolatinis nuovargis, mieguistumas, kartais galvos skausmai, svaigimas, ar net dusulys (iš pradžių – tik fizinio krūvio metu, vėliau – nuolat, net ramybės metu), padažnėjęs širdies plakimas. Šie simptomai būdingi bet kurios kilmės anemijai. Taip pat gali varginti plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas, liežuvio deginimas, netvirta eisena, kankinti skonio ir uoslės pakitimai, odos blyškumas. Dėl ilgalaikės anemijos žmogus tampa dirglus, pasyvus, mieguistas, pablogėja atmintis ir dėmesio koncentracija.
Mažakraujystės tyrimų programą rekomenduojama atlikti, jei jaučiate vieną ar kelis iš prieš tai išvardintų simptomų. Norint nustatyti anemiją, būtina atlikti bendrą kraujo tyrimą, o siekiant identifikuoti anemijos priežastis reikia atlikti geležies, feritino, vitamino B12, folinės rūgšties bei kitus tyrimus dėl lėtinių ligų ar galimo slapto kraujavimo.
Šeimos gydytojai savo darbe su mažakraujystės diagnoze susiduria kiekvieną dieną. Mažakraujystės tyrimas yra dažnas. Teko konsultuoti pacientą, kurio bendrame kraujo tyrime buvo labai sumažėjęs hemoglobino ir eritrocitų kiekis. Anemijos priežasties patikslinimui buvo paskirti papildomi tyrimai (folinės rūgšties, feritino, vitamino B12, iFOB reakcija slaptam kraujavimui), taip pat ir pilvo organų echoskopija. Gauti tyrimų rezultatai leido įtarti onkologinį procesą, todėl pacientas nedelsiant buvo nukreiptas specialisto konsultacijai. Svarbu pažymėti, kad pacientas anksčiau labai seniai darėsi kraujo tyrimus ir nejautė ryškesnių sveikatos nusiskundimų. Toks pavyzdys tik įrodo, kaip svarbu laiku atlikti profilaktinius tyrimus – nuo to priklauso ir gydymo efektyvumas.
