Šlapimo pūslės vėžys: simptomai, stadijos, gydymas - "Antėja laboratorija"

Šlapimo pūslės vėžys: simptomai, diagnostika, gydymas

Šlapimo pūslės vėžys

Šlapimo pūslės vėžys – šlapimo pūslės piktybinis navikas. Dažniau šia liga serga vyrai (šlapimo pūslės vėžys vyrams pasireiškia 4 kartus dažniau nei moterims), 90 proc. atvejų serga vyresni nei 50 metų žmonės. Ankstyvosiose stadijose šis vėžys yra besimptomis. Pirmasis simptomas dažniausiai yra kraujo pasirodymas šlapime. Tačiau jis būdingas ir kitoms ligoms – cistitui, akmenligei, prostatos ligoms. Svarbiausias veiksnys, skatinantis šlapimo pūslės vėžio atsiradimą, yra rūkymas, taip pat lėtinis ar nuolatos besikartojantis šlapimo pūslės uždegimas.

 

Šlapimo pūslės vėžio tipai

Pagal ląstelių, kuriose prasideda vėžys, tipą išskiriami tokie šlapimo pūslės vėžio tipai:

  • Urotelinė karcinoma, kitaip dar vadinama pereinamųjų ląstelių karcinoma. Ji atsiranda ląstelėse, kurios iškloja šlapimo pūslės vidų. Urotelio ląstelės išsiplečia, kai šlapimo pūslė yra pilna, ir susitraukia, kai šlapimo pūslė ištuštėja. Tos pačios ląstelės dengia šlapimtakių ir šlaplės vidų, todėl vėžys gali susidaryti ir šiose vietose. Šio tipo šlapimo pūslės karcinoma yra labiausiai paplitusi (sudaro 90–95 proc. atvejų).
  • Plokščialąstelinė karcinoma. Ji yra susijusi su lėtiniu šlapimo pūslės dirginimu, pavyzdžiui, dėl infekcijos arba ilgalaikio šlapimo kateterio naudojimo. Plokščialąstelinis vėžys yra daug retesnis (sudaro 3–7 proc. atvejų). 
  • Adenokarcinoma. Ji prasideda ląstelėse, sudarančiose šlapimo pūslės gleives išskiriančias liaukas. Šlapimo pūslės adenokarcinoma pasitaiko labai retai (sudaro mažiau nei 3 proc. atvejų).

Kai kurie šlapimo pūslės vėžio atvejai apima daugiau nei vieno tipo ląsteles.

Kai šlapimo pūslės vėžys yra pažeidęs tik gleivinę, jis vadinamas paviršiniu (ankstyvu) arba neinvaziniu, o kai yra įsiskverbęs į raumeninį pūslės sienelės sluoksnį – invaziniu. 

Kartais išoriškai šlapimo pūslės auglys primena kalafiorą ar grybą, kuris trumpa kojyte yra prikibęs prie gleivinės. Jis vadinamas papiliariniu vėžiu.

 

Šlapimo pūslės rizikos veiksniai

Sergamumą šlapimo pūslės vėžiu lemia daug veiksnių – vienas reikšmingiausių yra rūkymas. Nuo 60 iki 80 proc. pacientų, kuriems nustatoma ši liga, rūko. Nustatyta, kad rūkoriai šlapimo pūslės vėžiu serga 2–3 kartus dažniau nei nerūkantys.

Šios ligos atsiradimui įtakos turi ir profesiniai rizikos veiksniai. Stipriausias ryšys tarp darbo pobūdžio ir susirgimo šlapimo pūslės vėžiu nustatytas dirbant su anilino dažais. Tuomet rizika susirgti šia liga padidėja nuo 1,7 iki 8,8 karto. Didesnės rizikos grupei priklauso ir dirbantieji chemijos, gumos, odos pramonėje, metalurgijos, tekstilės pramonėje, taip pat spaustuvininkai, mašinistai, sunkvežimių vairuotojai.

Didesnė rizika susirgti šlapimo pūslės vėžiu būdinga ir žmonėms, turėjusiems navikus dubens srityje bei gavusiems spindulinį gydymą. Jiems ši rizika padidėja apie 4 kartus. 

Šlapimo pūslės naviko išsivystymą taip pat skatina lėtiniai ar pasikartojantys šlapimo pūslės uždegimai. Todėl labai svarbu pradėti juos laiku gydyti. 

Rizikos veiksniams priskiriami ir šlapimo pūslės vėžio atvejai šeimoje.

 

Šlapimo pūslės vėžio simptomai ir požymiai    

Pagrindiniai šlapimo pūslės vėžio simptomai ir požymiai yra:

  • kraujas šlapime (spalva – nuo rusvos iki ryškiai raudonos);
  • skausmas šlapinantis;
  • dažnas šlapinimasis arba noras šlapintis ir šlapimo neišsiskyrimas;
  • skausmas apatinėje pilvo dalyje ir nugaroje.

Svarbu pastebėti, kad šitie simptomai nebūtinai reiškia, kad sergama šlapimo pūslės vėžiu. Jie gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, infekcijos, gerybinių navikų, akmenų pūslėje ir kt. Tik tyrimus atlikęs gydytojas gali nustatyti tikslią diagnozę.

 

Šlapimo pūslės vėžio diagnostika

Ši liga dažnai nustatoma dėl atsiradusių požymių ar simptomų. Taip pat ji gali būti nustatoma atlikus laboratorinius tyrimus dėl kitos priežasties. Įtarus šlapimo pūslės vėžį, diagnozei patvirtinti reikia atlikti tyrimus ir testus. Nustačius vėžį, atliekama daugiau tyrimų, padedančių išsiaiškinti jo mastą (stadiją).

Šlapimo pūslės vėžio tyrimas    

Siekiant nustatyti šlapimo pūslės vėžį, dažniausiai atliekami šie tyrimai:

  • Mikroskopinis šlapimo tyrimas – ieškoma kraujo ląstelių (eritrocitų), uždegiminių ląstelių (leukocitų) ir kitų pakitimų.
  • Ultragarsinis šlapimo pūslės tyrimas (šlapimo pūslės echoskopija) – vertinamas šlapimo pūslės sienelės vientisumas. Tam, kad šis tyrimas būtų informatyvus, pacientui pas gydytoją reikia atvykti pilna šlapimo pūsle.
  • Kiti neinvaziniai tyrimai (magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterinė tomografija) – padeda patikslinti ligos išplitimą.
  • Cistoskopija – apžiūrimos visos šlapimo pūslės sienelės, įvertinama gleivinė, šlapimtakių angos ir visi kiti matomi pakitimai. Šiuo metu tai tiksliausias tyrimas, kuriuo galima patvirtinti arba paneigti šlapimo pūslės vėžio diagnozę.
  • Šlapimo pūslės biopsija – paimamas šlapimo pūslės fragmentas, kuris ištiriamas mikroskopu (histologinis tyrimas). Šis tyrimas paprastai parodo, ar yra vėžys.

Tinkamiausią diagnostikos būdą parenka gydytojas, atsižvelgdamas į paciento skundus ir jaučiamus simptomus.

Šlapimo pūslės vėžio stadijos    

Šlapimo pūslės vėžio stadijos apibūdina ligos išplitimą: kiek giliai navikas įsiskverbęs į šlapimo pūslės sienelę, gretimus organus ir ar yra jo metastazių limfmazgiuose arba kituose organuose. 

Labai svarbu nustatyti vėžio stadiją, nes nuo jos priklauso, koks gydymas bus taikomas. 

Yra 4 šlapimo pūslės vėžio stadijos. Ankstyviausios stadijos vėžys apibūdinamas 0 stadija (šlapimo pūslės karcinoma in situ), o vėliau – nuo I (1) iki IV (4) stadijos. Paprastai kuo mažesnis skaičius, tuo mažiau vėžys išplitęs. Didesnis skaičius, pavyzdžiui, IV stadija, reiškia labiau pažengusį vėžį. Prie skaičiaus esanti ankstesnė raidė (A arba B) reiškia žemesnę stadiją.

 

Šlapimo pūslės vėžio gydymas  

Šlapimo pūslės vėžio gydymas priklauso nuo tokių veiksnių: 

  • vėžio tipo, 
  • diferenciacijos laipsnio, 
  • stadijos, 
  • paciento amžiaus, 
  • bendrosios sveikatos būklės. 

Tai, ar išgydomas šlapimo pūslės vėžys, paprastai priklauso nuo to, kada jis diagnozuojamas. Ligą diagnozavus anksti, gydymas yra pakankamai efektyvus. Tačiau tolesnės prognozės priklauso nuo ligos stadijos.

Šlapimo pūslės karcinomos in situ gydymas

Esant karcinomai in situ, paprastai taikomas vadinamasis intravezikinis gydymo būdas. Jo metu į šlapimo pūslės vidų suleidžiami chemopreparatai ar BCŽ vakcina. 

Neinvazinio šlapimo pūslės vėžio gydymas

Kuomet nustatomas vienas ar keli paviršinio šlapimo pūslės vėžio židiniai pūslės gleivinėje, paprastai atliekamas jų šalinimas chirurginiu būdu rezektoskopu. Po naviko pašalinimo, siekiant išvengti ligos atsinaujinimo (recidyvo), taikoma intravezikinė chemoterapija arba BCŽ.

Invazinio šlapimo pūslės vėžio gydymas

Invazinis šlapimo pūslės vėžys gali būti gydomas dviems būdais: chirurginiu arba radioterapija. 

Chirurginiu būdu, priklausomai nuo naviko dydžio, gali būti šalinama visa šlapimo pūslė arba labai retais atvejais – jos dalis. Jei tenka pašalinti visą šlapimo pūslę, turi būti suformuojama nauja.

Kai visos šlapimo pūslės pašalinimas neįmanomas arba pacientas to kategoriškai atsisako, vėžys gali būti gydomas naudojant radioterapiją. Šiuo atveju šlapimo pūslės navikas sunaikinamas jonizuojančiaisiais spinduliais. 

Pažengusio šlapimo pūslės vėžio gydymas

Kai vėžys išplitęs į gretimus organus, yra jo metastazių kituose tolimuose organuose arba liga progresuoja, gali būti naudojami vaistai nuo šlapimo pūslės vėžio, kurie suleidžiami į veną. Tuomet, nešami kraujo srovės, jie pasiekia vėžio ląsteles, esančias įvairiuose organuose.

Šlapimo pūslės vėžiui gydyti gali būti naudojamas vienas chemopreparatas arba kelių derinys. Gydymo kursai kartojami kas kelias savaites keletą mėnesių.

Chemoterapijos tikslas, gydant pažengusį šlapimo pūslės vėžį, yra pristabdyti naviko augimą, palengvinti jo sukeliamus simptomus, palaikyti geresnę paciento gyvenimo kokybę ir prailginti jo gyvenimo trukmę.

 

Šlapimo pūslės vėžys – išgyvenamumas

Šlapimo pūslės vėžio prognozė gali skirtis, atsižvelgiant į vėžio tipą, laipsnį ir stadiją. Ji taip pat gali priklausyti nuo to, kaip pacientas reaguoja į gydymą, nuo jo amžiaus, bendros sveikatos būklės ir ligos istorijos. 5 metų išgyvenamumas žmonių, sergančių šiuo vėžiu, yra 77 proc. 

Kaip ir sergant kitomis vėžio formomis, ankstyvos diagnozės atveju, paciento išgyvenimo tikimybė padidėja. Diagnozavus metastazavusį šlapimo pūslės vėžį, penkerius metus išgyvena tik 5 procentai pacientų.

Šlapimo pūslės vėžys moterims ir vyrams yra vienodai pavojingas, nors jo pasireiškimo dažnis ir skiriasi. Todėl labai svarbu neignoruoti neįprastų simptomų. Kuo anksčiau ši liga bus diagnozuota, tuo jos gydymas bus sėkmingesnis. Svarbiausia – nebijoti kreiptis pagalbos.

Rekomenduojame atlikti šiuos tyrimus: